kritimas

Dar krisdamas iš aukšto tu mąstai
Kiek mažai trapiam gyvenime tu padarei,
Kiek daug šaltų, žvarbių naktų verkei
Ir poetiškai, iš lėto -
Save žudei.

Porai metrų likus iki žemės
Pamažu atgimsta suvokimas-
Juk fizines žaizdas užgydo laikas
O vidinį skausmą-
Niekas niekados.