Apie seno piligrimo keliones

Senas, labai senas piligrimas
eina ir eina per žemę:
jis vaivorykštės jau nebeatmena,
o nerimas jį vis dar gena...

Gena per kalnų aidą,
per rasą, vidury dykumos,
jaunystės svajones paleido-
nebegrįš, nebegrįš atgalios...

Paglosto pilnačiai veidą,
godžiai geria šaltinio gaivos,
eina kiek jėgos leidžia,
ieško namų šilumos.

Kiekvieno sielon beldžia,
šnabžda žodžius: gal suvilios.
Sugavęs šiltą šypsnį, paleidžia:
vis tiki - jo laukia namuos.

Iš kokio amžiaus nešasi žaizdą?
Ir kur dar ilgi keliai jį vilios?
Jis senas piligrimas:
praradęs save, savo namuos...