Kap nog susiedo grūšios mangaratkių prisikrėsc

Nusibodo pievos, kur kadais ganei,
Ažerais nusėtas dzūkų kraštas...
Taigi Afrikon skrendzi – pažvelgc tynai
Ar Sacharos pieskose dar sliekas kapstos?

Ar faraonų mumijos trūnija dar?
Ar jos suscipris tavo kasdzienyby?
Ar akmeniniam pastati čiudnam, –
Socialiny rasi atsakomyby?

Cik išsisemia mūs vasara karšta,
Lyg toj piniginė baigianci tuštėci.
Ir grįžči nelinksmas su sunkiu naštu, –
Pirkion, kur ir vėlj reikės krutėci.

Bibliotekoj šūkaloja vėlj vaikai,
Tų nešvarių nosį šnarpšdami snarglėtų,
Kokia laimė jiem – toki laikai,
Prieg nemokamo valstybės interneto.

Atsibudo šviesc gimnazijų aura, –
Klyksmai švenciniai vis dar nenucyla...
Pabriko griuvėsiuose dvasia aure,
Atskleidžia gamybos išmanumo bylą.

Darbo vietų nebeišgalim sukurc...
Nu, galj cik aukštoji prezidentė;
Gi galėtų patarėjus susiburc,
Kad pagyvėtų toj veikla bedancė