po

neįmanoma atsikratyti to buitinio tarakonizmo,
to priskrėtusiai  šiuršenančio nemigos kalbėjimo,
kai vaizdiniuose -  antiriteriškos balsvos grimasos
antividuramžiškoje  egzekucijoje po truputį vynioja žmones -
prie stulpo prikaldami vinimis jų storąsias žarnas
arba riša prie didelių skruzdėlynų nuogus, kad labiau sopėtų,
nes tarakonai užvaldė mūsų smegeninių svarbiausius pultus
ir spaudinėja ryškiausius mygtukus, nežinodami,
jog pagal naujas koncepsijas – jų apskritai nėra mūsų nesapnuose –
o atsargiai miegodami atsimerkę, mes įtikiname save,
kad nesiblaškome ir kad nėra tarakonizmo, vaizdinių,
nebuvo šokiruojančių prigimtį bausmių,
kad dabar jau nieks gyvo žmogaus neguldo į skruzdėlynus –
tik vakar įvyko neesminė klaida ....
aleliuja