Rašyk
Eilės (72112)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10338)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Oi, nereikia man tavo tų žodžių,
kur alsuoja ugnim ir visatos kaitra,
jie man visą pasaulį užgožia,
jie naktis man juodžiausia viena.

Ji išskleidus sparnus dauggalingus
man mojuoja ir kviečia savęsp.
Tiktai kur man saulelė pradingo,
tiktai kur mėnesiena nuves?

Tai dangaus sidabruojančios akys
dega, šaukia vilioja mane,
tiktai jos man „sudie“ nepasakę
vėl ištirpsta su ryto žara.

Gal šešėlis tu man, gal miražas,
gal atodūsis vienas nakty,
gal teliksiu krislelis tau mažas
tavo žvilgsnio vaiskiam spindesy?
2014-04-05 10:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 12:42
gunta
+1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 12:42
gunta
žiūrėkite autoriau(re), ką kalbi: "Lyrinis žodis dabar dažniau rodosi it nesusipratimas, nes jis paklūsta ne įprastiems mintijimo ir kalbos logikos dėsniams, o rimo ir ritmo bei poetinės nuojautos ir nuotaikos diktuojamai logikai."

dabar taip – nekalbėk nesąmonių: Pirmiausiai, grožinis literatūros poezijos žanre tarkim, yra kūrinys. (jis gali būti bet kokiame žanre.) bet jau, yra kūrinys; kūrinys klausytojui, skaitytojui,  reiškia jį reikia skaityti; (kūrinys skaitomas nuo scenos, kamerinėje aplinkoja, suvaidinamas, ir t.t. – atlikėjas,kuris kuria vaidmenį susipažįsta su kūriniu, susipažįsta su literatūrine (autoriaus sukurta jau) medžiaga, su toje medžiagoje esančiu sukurtu lyriniu herojumi, ne?..
tada jau aktorius, skaitovas kuria personažą, lyr her paveikslą. NEŠNEKĖK NESĄMONIŲ, lyrika nei prie ko, jei tavo lyrinis herojus neorganiškai pamišęs. Jei tekste nėra autoriaus pozicijos į lyrinį herojų, jei lyrinis herojus nežino ką kalba ir ko nori. (žodžiu, taip gali gautis, jei vieną posmelį paimsi iš vieno eilėraščio, kita visai iš kito, trečią visai iš kito, jie visi bus skirtingų autorių, skirtingų tematikų, tik turės bendrą kryptį ir rimavimo bei ritmikos metrą.) tai nebus eilėraštis, jis neturės linijos, lyrinis herojus jame bus pamišęs, neskaitant dar to, kad visiškas nusikalbėjimas su visata, kurioje nėra saulės ir mėnulio, nors ji viena naktis, viena, ir ji turi kaitrų alsavimą, kurio lyriniam herojuj nereikia. (o jis kur- Žemėje, o ji kur? Ne visatoje?..)
tai va, dar herojus ir pamišęs...

  daug skaičiau lyrinių eilėraščių klausytojui, ir iš daug scenų (visokio plauko klausytojui, auditorijai, nuo darbininko iki inteligento. Taip, skirtingas intelektas priima skirtingus kūrinius, tačiau kūrinys yra kūrinys – pas jus jo nėra.) daug ruošiau vaikų, skaitovų konkursams ir t.t. ir dabar sakyk, vaikeli, jei tau mokytojas atneštų, ar teatro vadovas, ar režisierius kokiame nors dramos būrelyje tą eilėraštį, sakytų va išsiaiškink, turėsim sukurti tą spektakliuką, pagal tą eiliuką, arba – skaitysi jį eilėraščių konkurse,
Aš nežinau, ką man vaikai būtų pasakę, tikriausiai pasukę smiliu smilkinyje...

Aktoriaus, skaitovo reikalas - išsiaiškinti medžiagą, aš jums papasakojau apie jūsų. Pasižiūrėkite į savo lyrinį herojų, aš jį jums parodžiau ritmiškai - tame pačiame rakte, eilėraštyje.

o kai parašysite lyrinį kūrinį, kalbėsim apie lyrinį, dabar nėra jo, nėra, tik tu norėtum parašyti, jei rašytum parašytum lyrikos tradiciniame eilėraščių žanre.

gal paskaityk POEZIJOS GRAMATIKA (docentės (amžina atilsį, 1931-1999) Statės Matulaitienės, prieš darydama tokio pobūdžio pareiškimus-pasisakymus apie tai, kas yra lyrika, kaip štai pastarasis, kurį pacitavau komentaro pradžioje kursyvu šriftu.)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 12:16
bitezole
Žinoma, dėkoju visiems skaičiusiems ir komentavusiems už tokį didelį dėmesį, už kritiką. Bet žodelytį tarstelti norėtųsi ir man. Be abejo, nūnai ne lyrikos ir senų poezijos tradicijų puoselėjimo laikas. Lyrinis žodis dabar dažniau rodosi it nesusipratimas, nes jis paklūsta ne įprastiems mintijimo ir kalbos logikos dėsniams, o rimo ir ritmo bei poetinės nuojautos ir nuotaikos diktuojamai logikai. Ielėraščio mintį reikia sekti kaip iracionalumo, ne racionalumo vaisių. O kito ršytas poetinis perdirbinys, jei jis nėra visiškai pozityvus, gali kartais būti dar mažiau vykęs už patį perdibamą kūrinį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 11:54
Juozas Staputis
Lytiška kančia ir savigrauža.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 11:27
gunta
jei nori skaityti kūrinį (skaitovo darbas toksai) jis pirmiausiai išsiaiškina lyrinio herojaus paveikslą: jo siekius, jo dvasinę būseną, (paskui) autoriaus poziciją ( o trečias jau dalykas) skaitovas žinodamas siužetą, turėdamas visą lyr, her paveikslą, dar įpina intonacijomis (loginėmis pauzėmis, loginiais kirčiais) savo poziciją. Taigi, dabar pažiūrėkite kokia logika, ko nori lyrinis herojus, ir kaip jis nusišneka (kliedėjimas  dar nėra poezija.)
beje, ko niekada pasakyčiau nei apie Širvį, nei apie programinius literatūrinius kūrinius (poezijos žanre) buvusios mokykloje, elementariai. (patiko jie ar ne, bet lyriniai herojai kūriniuose vis tik buvo žinantys ko nori, ar jei ieškantys, tai bent suvokiantys, ar nori rasti, ar nori pamesti, o norai nebuvo tokie, kad važiuojant troleibuse, ilgėtis autobuso ir šauktis "kas nuves į autobusą"...

logiškai paskaityk, ką kalba lyrinis herojus, ir ko jis nori, štai ką jis kalba: (SEK LOGIKĄ – herojaus norų ir ieškojimų loginę liniją.)

Visata man panaši į milžinišką naktį
Visata - kaitra alsuojanti be atvangos
Aidas to alsavimo man - tavo žodžiai
Jų nereikia man, kaip ir tos visatos jos kaitros

Visagalius visata sparnus išskleidus
Kviečia - man mojuoja savęsp
O saulelė, o mėnulis joje buvę, dingo -
Kas patrauks visatą ir nuves pas juos?

Tik dangaus sidabruojančios akys
ne visatoj dangus - jis vilioja mane:
kviečia, šaukia, ir auštant ištirpsta,
Jau artėja visatoj žaringa aušra

Teka saulė - bet jos nebereikia
Dar visatoje tu - gal šešėlis tu man?
gal atodūsis vienas natyj? gal?..
gal miražas - žiūri į mane,

Gal teliksiu krislelis tau mažas
tavo žvilgsnio vaiskiam spindesy
“Žodžių tavo nereik man - jie pasaulį užgožia,
jie naktis man juodžiausia viena.“

________________________

čia tavo tekstas:
"Atodūsis"

Oi, nereikia man tavo tų žodžių,
kur alsuoja ugnim ir visatos kaitra,
jie man visą pasaulį užgožia,
jie naktis man juodžiausia viena.

Ji išskleidus sparnus dauggalingus
man mojuoja ir kviečia savęsp.
Tiktai kur man saulelė pradingo,
tiktai kur mėnesiena nuves?

Tai dangaus sidabruojančios akys
dega, šaukia vilioja mane,
tiktai jos man „sudie“ nepasakę
vėl ištirpsta su ryto žara.

Gal šešėlis tu man, gal miražas,
gal atodūsis vienas nakty,
gal teliksiu krislelis tau mažas
tavo žvilgsnio vaiskiam spindesy?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 10:43
Lippy_Ink
Tik pradėjus skaityt šmėstelėjo P. Širvys - "Aš nevertas švelnių tavo žodžių...", bet...deja...lyrika 21 a. - pakankamai banali ir nuklišinta daugeliu atveju, žinoma yra išimčių ir pasukus galvą - rasčiau ne vieną lyriškai įtikinantį, bet šitas - neįtikino.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-05 10:36
tictac_it
 

oi nereikia man tų tavo žodžių
alsuojančių ugnim  Visatos kaitria   tramp pam pam , tas lyrinis romantizmas :) bet man patinka, va gaila kad taisytinas labai dar eilėraštukas, kad ir "konstruktą" dauggalingus pakeisti į gaivalingus ... ir t.t. , nes dabar eiliukas išrodo na taip - lyg mokinukės (iki 8 - tos klasės) rašytas :) 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą