Balsai

Sakyk, ar tu matai,
kaip tyliai beržuose šiurena plunksnas
bebalsiai vieversiai.

Jų mažos širdys stipriai plaka
laukimu pavasario ir gėrio,
Nes jie - kaip aš ir tu
beviltiškai įsimylėję!

Vaivorykštes ir šiltą lietų,
nedrąsiai sprogstančias šakas.
Artojai ima ruošti sėjai vietą,
galanda plūgus, stebi dangų ir šalnas.

O mes visi siūbuojančia alėja,
atsukę veidus saulei skubam į namus,
nes vis dar jaučiame pernykštį šaltą vėją,
sustingdantį per naktį vieversių balsus...