negrįžk!
jeigu už namo slenksčio
duobėtas, neramus
bet visada teisingas
kelias -
svajonių pūgos siaučia
po nuopuolių nakties
pavargęs prisiglaus
kitoj mažoj pirkelėje
sūnus klajūnas
norėjęs kalnu būti
ar medžiu
kol gerbiami
patvarūs būna
ten viskas keičiasi
it kopos dykumoj nuo vėjo
nėra nei pergalių
nei pralaimėjimų
tik amžina kaita
troškimų būti amžinais...
o nerimu pavirsta ateitis
nuo to
kad kovą teks pradėti...
bet gi randai bylos
garsiau už kalavijo ašmenis
kurie giliai į kaktą įsirėš
tik nebijok!
parkritęs pailsėt galėsi
ir išsigydyti žaizdas
kol pasibels šauklys
naujos kovos...
blogiausia - ne parkristi
olikt gulėti
ir nebelaukt kitos progos
tikrąjam džiaugsmui-
ištarusį,, sudie“ vėl apkabinti
kai šnabžda:,, štai ir sugrižau „
Keliaudamas kritau ( Ne vieną kartą) Kovojau su savim (ir su kitais)
Galva pilna balsų Ne vieną kartą Norėjau krist ant kelių, Sušnybždėt' tikiu"
Ne vieną kart mylėjau ( Daugel būta Jų) Bet kas gi,visgi, liks ?( Kai aš išeisiu) Ar mano pėdos gilios Dievo Kelyje? Žinau, kad nesupyks ant manęs girios Nes niekad, Niekad , NIEKAD, Nebuvo niekad kirvio, mano delnuose.
Gaila, kad buvo suprasta kova tik tokia kai švilpia kulkos ir krūvos lavonų guli, o ne žmogaus veikla nuolat besikeičiančioje materijoje. Gaila , kad kelias buvo suprastas tik kaip dulkėtas vieškelis nuo tėvo namų o ne vieta, taip pat nuolat besikeičianti, kurioje vyksta veikla. Jei žinočiau kad visiems taip atrodo perskaičius, tai bandyčiau įterpti kokią nors užuominą apie tai, kad čia ne Frankenšteino maniakinė kova vykstanti ant tako už namo vartų. Negi iš tikro visi taip ir suprato ?
nė velnio nė dievo - neteisingas. "geriausia ir gražiausia kova ta - kuriai neprasidėjus sugrįžtama į Taiką". (pas jus kažkoksai maniakas "kovot kovot kovot" ir daugiau nieko. Toks tuščias kovotojas.
kas liečia raišką čia kažkokia "bialiberda" citata:
" už namo slenksčio
duobėtas, neramus
bet visada teisingas
kelias ", – kelias yra kelias, ar jis už slenksčio (nors už slenksčio paprastai yra kiemas) o už ne namo, o vartų (slenksčio) tai gi, už vartų yra kelias, ir kur jis bebūtų - kelias, jei nežinai kur tau reikia, jis nėra teisingas, tolygiai taip pat jis neteisingas irgi nėra, kelias yra kelias.
o nueitas kelias, jis gali būti nueitas teisingai, arba neteisinga, gali ir bergždžiai, visaip gali būti, bet kelias yra kelias.
+3 (už atskirą mintį - atskirą savarankišką, nors ji dar neišbaigta, už tą savarankišką minties impulsą, jei būtų išbaigta būtų daugiau, nors, žiūrint kiek taikliai ji būtų išbaigta, bet jos pradžia, tam taiklumui būti - duoda, todėl +3)tos minties impulsas (citata):
"keičiasi
kopos dykumoj nuo vėjo -
nėra nei pergalių
nei pralaimėjimų
tik amžina kaita
troškimų būti amžinais...", (citatos pabaiga)- nors kopos keičiasi nuo laiko, bastūnas vėjas jas tik keičia, tačiau ir be vėjo kopos kistų - lakios smiltelės, ir nuo laiko tai būtų matyti.)) <<Nėra nei pergalių, nei pralaimėjimų, tik amžina kaita troškimų "būti amžinu" - o pergalė, kada pilnatvę amžinybėje jauti, ir virsmas formų ir kaita pilnatvės jausmo neslopina...>> - kelias į tą būseną yra ilgas, tai kelias į nušvitimą...
nu va, jums (tiksliau šitam Jūsų tekstui) už tiek kiek pacitavau, kursyvu, už tą neišbaigtą mintį 3 riebus toksai - stabilus, nes neišbaigta mintis, bet turi gerą įkrovą, impulsą, o už visą tekstą 1. (bendras +2)