***

Kai mėnesienoj susitinka du veidai
Ir medžių ošime paskęsta garsas,
Parausta horizontas nuolankiai –
Pasibučiuoja Venera ir Marsas.

Švelnutės bangos – lyg maži velniukai
Iš praeities putotą rojaus kvapą neša,
O nežinia iš kur išaugę saulės spinduliukai
Pelenės ašaras surankioja po lašą.

Nubudęs laikas skubinas į darbą:
Nė motais jam pražydusi naktis.
O aš skaičiuoju smėlį ir kartoju tavo vardą…
Kartodamas bijau skaičiuot suklyst…