Gabalėliai dangaus

Pušiniais spygliais nubarstytas
Ežero krantas saulėtas
Suskubo pavasario rytą
Melsvučiais kuokšteliais gėrėtis.

Linksmi, prisiglaudę prie lapų —
Ranka nepakiltų nuskinti,
Užtenka žinoti, kaip kvepia
Gamta per žydėjimo rimtį.

Nustebę pernykščiai žolynai
„Dangus gabalėliais suskilo“...
Tęst sapną žiemos paskutinį
Dar nėrė atgal į tylą.

Su motinos meile prikėlė
Saulė kupstelį mažutį
Ir pakvietė pirmąją gėlę —
Dangaus akelėm žibutę.