Gyvi, gyvi

Pavasaris gandrus parginęs

Į namelius lietum lytėtus,

Atsiveriant plačiai langinėms,

Noks pumpurais gležnais iš lėto.

Akmuo, nupurtęs rūko sagą,

Sukrunta ten, prie tako, prštais

Paliest taip noris žemės vagą

Kuri nuo įšalo numiršta

Kaskart, kad vėl atgimtų šviesai.

Ir gyvasčiai naujai atgulus,

Išgujusi šešėlį liesą 

Numestų šonan sniego stulą.

Pavasaris, gandrus parginęs,

Praklykia pempėm gyvi, gyvi.

Atsiveriant plačiai langinėms

Saulėtą  rytmetį ankstyvą.