Tėviškės ilgesys

Rudens ilgiuosi tėviškės namuos,
vijoklių lapų-kvapo ir spalvos
  ir obuolio krituolio,
  nepakąsto dar šalnos.

  Ramybės kambarių,
  tos vakaro vėsos.
Palėpės tvaiko ir tylos.
Nors nebebus, kaip buvo
    kitados..
Pasikeitė laikai,
  ir aš keičiuos..
Vis tiek-rudens, vijoklių lapų,
  obuolių ilgiuos.
  Sugrįžt,
  pabūt,
    pajust-
    viliuos..

  Įkvėpti kvapo, skonio
    ir spalvos.
Nors jau kitaip,
be praeities šviesos;
  dienos tos laukiu
    ir tikiuos.
Ilgiuosi tėviškės senos,
  rudens ir obuolių,
vijoklių lapuose spalvos...