Tik, tik, tik
Tiksena vėlei
Mūsų namo laikrodėliai.
Tik, tik, tik
Už sienos girdis.
Vėjas pykteli iširdęs...
Ko taip įkyriai tiksena
Ir sustoti nė nemano?
Tik, tik, tik
Kitam gale
Kambario su lovele
Girdisi per kiaurą dieną.
Sykį ir tikrai ne vieną.
Tik, tik, tik
Toksai mažiukas.
Kaimynėlės laikrodukas.
Kad darban nepasivėlint
Didis jojo rūpestėlis.
Tik, tik, tik
Tik, tik, tik
Tik nereik ant jų taip pykt.
Nes labai jau reikalingi
Laikrodukai stebūklingi
gal tie tik, tik, tik suteikia kažkokio vaikiškumo, bet eilėraštukas, nors surimuotas pakankamai gerai, silpnokas. Taip ir neaišku, ar laikrodukas vienas, ar jų keli? Kaip laikrodukas, būdamas toks mažas, skleidžia tokį stiprų garsą, kad net girdisi užsienos? Nemotyvuojamas ir jo stebuklingumas - tai pateikiama, kaip kokia aksioma. Klaidelių nepalikite. Rašybos: stebuklingi, logikos: pykteli įširdęs. Kaip galima, jau būnant įširdusiam, t.y. smarkiai įpykusiam, pyktelėti, t.y., šiek tiek supykti? Tai tas pats, kaip pasakyti: aš peralkęs šiek tiek praalkau. Na, žodžiu, supratot mane. Po kad bendratis nevartojama: kad darban nepasivėlint. Be to, parašyta taip, kad, rodos, jis pats bijo pavėluoti. Nepykite už kritiką. Služba takaja. :) Tobulėkime.