Pavasariop

Pavasariop poetai į gatves,
Kad susirankiot visą giedrą.
Kuomet tik sutemos parves,
Ar siaučianti aikštinga vėtra.
Pavasaris, kai už langų šarma.
Ne, ne, ne sniego o žiedynų
Svaigina savo artuma.
Ir būt kitaip kai nemėgina,
Užtvindžius upė du krantus.
Sulaižant saulei ploną ižą.
Ir nakčiai trumpinant knatus,
Jauti svajonėse sugrįžo
Net tai, ko nesulaukt daugiau.
Manyta niekad, išsiliejo...
Gelsvam šalpusniui, atokiau,
Pamerkus akį, pliūpsnis vėjo
Užtvindė glėbį ir mintis.
Poetams. Gatvėse šviesėjant
Žingsnius dėliojant, veik nutįs
Ant lapo sakiniai atskrieję.
Poetai į gatves, regi -
Vėl soduose žiedai margi.