Jonas didelis jau vyras -
Nebe mažius, ne pipiras.
- Jau manęs, mamyte, tėti,
Nebereikia prižiūrėti!
Ką man daryti - pats žinau!
Tvarkysiu kambarį vėliau.
Ir nesimokysiu raidžių -
Dabar kompiuteriu žaidžiu.
Per gatvę eikim atskirai.
Neduosiu rankos jums, gerai?
Už rankos veda mažiukus,
Nes dar po mašina paklius.
Draugai tuojau į kiemą eis.
Ir aš lekiu kartu su jais.
Žaislai tegul ant sofos lieka...
Kam primenat kiekvieną nieką?
Bijo tėtis ir mamytė
Tokį vyrą sutrukdyti.
Patys šluoja, dulkes valo,
Renka pieštukus nuo stalo.
Laisto gėlę, šeria katę,
Tvarko, netvarką pamatę.
Patys verda žirnių sriubą,
Vyrui ją nunešti skuba.
Vakare nuilsę snaudžia...
O už lango blyksi, griaudžia.
Vėjas purto medį seną...
- Aš bijau... - kažkas lemena.
- Juk tu didelis jau vyras -
Ne koks mažius, ne pipiras.
Tikram vyrui nebaisu
Nei griaustinio, nei žaibų!