dievas mirė ir pasiėmė realybę kartu
liko vaizdinys jo užbaigtu sapnų
ir veikėjai be veidų
sapnuojantis gyvenimą be dievų
traukia informacija iš kitų žmonių sapnų
vaidina save gyvenanti gyvenimą
visom keturiom į iliuzija kabinas
tik išnešti sveika kailį į kita veiksmą
tik tiek tereikia tik tiek tenorim
gyventi geriau nei vakar buvo
perimetre nėra žvaigždžių
čia tik erdvė tarp erdvių
Gal nereikėjo rimuoti? Repą primena. Iliuzijos ir realybės, sveiko kailio išnešimas taip pat nepuošia kūrinėlio. O mintis ir miręs Dievas (iš didžiosios, beje) būtų neblogai. 2
Raiška - prasta: buitinė kalba,kalbėjimo metras irgi nėra skambus.
turinys - sumautas... kliauzė jame: mat jei Dievas mirė, tai NĖRA ir tų smegenų, kuriuose pasąmonė transliuotų, sapnų pavidale, INFORMACIJĄ, o jei taip yra - tai Dievas dar nemirė. (juk smegenis sutvėrė ne žmogus - o dievas,paneik tai... nepaneigsi, smegenis kaip ir visatą sutvėrė DIEVAS - ir jei yra smegenys, kurie transliuoja informaciją nors ir sapnų pavidale, atspindinčią dievo ketinimą - arba absoliuto ketinimą, Dievas nemirė.) taigi:
"liko vaizdinys jo užbaigtu sapnų
ir veikėjai be veidų
sapnuojantis gyvenimą be dievų
traukia informacija iš kitų žmonių sapnų " --------------------------
žodžiu, turinys su kliauzė - lyg neesi supratęs ir suvokęs viso mechanizmo, apie kurį bandai jau rašyti - jis dar neatsikleidė tau, tai tiek apie turinį;
o apie raišką - JI buitinis kalbėjimas, tokia jūsų meninė išraiška šiame tekste.
_____________________
GERA eilutė:
"dievas mirė ir pasiėmė realybę kartu... " - labai gera, bet tai atspirtis, mintis, kurią reikia suvokti, kad pateikti - išplėtoti atskleisti. Mintis kuri gali turėti daug interpretacijų, TAČIAU, kurią pasirinkti, kurią interpretacija atskleisti - plėtoti, REIKIA pirmiausiai suvokti tiksliai mechanizmą, tada galima jau plėtoti, rinktis interpretaciją - tokių kliauzių nebus,kaip dabar yra.
na ir sėkmės meninėse išraiškos priemonėse, čia dabar pas Jus buitinė kalba ir tiek.
P.S. Poezijoje gali mirti Dievas, o Absoliute - negali nei mirti nei gimti. Žmonės gali išmirti tos gyvybės formos, kurios suvokia Visatos egzistenciją ir patys yra ne tik egzistencijos dalimi, bet ir suvokia save egzistencijoje ir egzistenciją savyje, tačiau Visata negali mirti. Puodžius gali sudaužyti visas puodynes kurias yra nulipdęs, bet nei viena puodynė negali sudaužyti puodžiaus - žmogus, viena iš gyvybės formų - tai viena iš puodynės formų.
poezijoje dievas mirti gali. (tai būtų fantasmagorinė poezija) na ir šiaip poetiškai - dainingai, gali; (visa tai interpretacijos) - taigi, viena eilutė yra čia, jūsų tekste, gera.