ežiuko istorija

Jis buvo ežiukas, ne rūke, bet mažas, ilgadygliuotas ežys. Jis ėjo per gyvenimą su šypsena, kartais nešdavosi muilo burbuliukus ir pūsdavo juos kiekvienam sutiktam, kartais nešiodavosi oro balionus, bet už viską svarbiausia jam gyvenime buvo visiem dalinti šypseną. Jis mylėjo kiekvieną sutiktą ar tai būtų voverė, ar gudrus lapinas. Ežiukui buvo nesvarbu. Jis galėjo širdį išsiplėšt iš krūtinės ir atiduot ją bet kuriam, aukoti save. O kiti žvėrys buvo pikti, irzlūs, baisūs, tačiau ne visi, kartais  atsirasdavo vienas kitas taikos ieškotojas ir ežiukas džiaugdavosi, manydavo kad tai jo dūšios žvėris, tačiau vis prašaudavo ir prašaudavo.. Ir ežiukas diena iš dienos tapdavo nelaimingu. Jo šypseną keisdavo nerimastingos akys, graudus žvilgsnis. Tačiau širdy jis tikėjo meilės idėja, ir iki gyvenimo galo tikėjo taikos ir meilės simboliu.