Aš mažas veršiukas,
Tik vakar gimiau,
O šiandien į kiemą
Pažaist išėjau.
Pirmiausiai – už tvarto -
Žiūriu - kažkas balta
Ant koto siūbuoja...
Einu aš arčiau.
Pauostau – prilimpa,
Kutena – juokiuosi,
Juk tai – pienės pūkas!
Iškart supratau.
Juokiuosi ne vienas -
Kaliausė kvatoja,
Suknelės rankovėm
Smagiai man mojuoja.
O vištos dedeklės:
- Kudak kut ku dak!
Veršiuk, tu juokingas
Su pūku ant nosies...
Nespėjo tos vištos
Užbaigt kudakuoti,
Pribėgo šunelis,
Veršiukui per nosį
Tik lyžt – ir neliko
To pienės pūkelio,
Po to takeliu sau
Smagiai nutapseno.
Vėl juokias, kvatojas,
Net žąsys gagena,
O margas genelis
Kamienan stuksena.
Na, turgus linksmybių
Kieme prasidėjo,
Pavasaris, aišku,
Visiems – šilto vėjo!