Sūpuokite, raminkite
migdykite mane
ir nesvarbu
kad saulė
kad pavasaris
kad laikas
augti ir gyventi
apglėbkite ir užmigdykite mane
užberkite puria žeme
nes aš turiu
suspaudus saujoj
didelę kaštono sėklą
ją reikia išmyluoti
iki beprotybės
tik tada
gal atsivers
tos dar neatrastos
gyvybės durys
žemės ir dangaus
aš būsiu ta jungtis
tik leiskit jums parodyt
nes paaiškinti nesugebėsiu
kad ne dabar
ir ne po metų
bet vieną dieną
nuostabiausią
žiedai lyg stebuklingos žvakės
žmonėms ir bitėms prasiskleis
sūpuokite, migdykite mane...