Voro vargai

- Kas per oras, kas per oras? -
Klausia pasiklydęs voras.
- Ką tik tinklą nusiaudžiau,
Pirma musė jame snaudžia.

- Ruošiaus musę pašokdinti,
Tinklą reikia išdžiovinti,
Kojos nuo drėgmės ištino...
Kas per oras? Gal kas žino?

- Ko, voreli, panikuoji?
Einam šokti klumpakojį!
Patrepsėsim ir sušilsim, -
Musė šelmiškai pamirksi.

- Na, gal ir gerai sakai,
Apšilimas – neblogai,
Tik tu, muse, man žiūrėk,
Kai pašoksi - tinklan lėk.

- Gaudžiau aš tave ilgai,
Vakaras, o tu – skraidai...
- Nebijok, voreli mielas,
Be tavęs aš kaip be sielos

Jau gyvent nebegaliu,
Todėl vėl tinklan lekiu.
- Ė hė hė, - galvoja voras, -
- Kas čia bus? Reik nerti tvoras,

- Nes ta musė jau rimtai,
Tinklą užgyvens – tikrai!
Maniau, grobį aš turėsiu,
Jį kankinsiu, kai norėsiu...

Bet, kai kėslai negeri,
Tai po to - bėdų turi,
Pačiam tenka iškentėti,
Ir ilgai savęs gailėti.