Mudu

Paskutinį kartą
tavo vardą
akimis išdeginsiu
veidrodyje.
Pažeme slysta ruduo,
žiema rytoj,
panaikins paskutinį
žodį
ant nužydėjusio veido,
palikusi tiltą -
svyruoklį
lyg laiko testamentą,
mums pasmerktiems likti.
Be sapnų, be dūšios,
stebintiems šaligatvius,
kuriais slydo ir
mūsų veidai,
palikę odos pėdsaką
žodžiuose apie mudu.