Nieko vertas
buvo pokalbis
žvilgsnis slydo
nerimstančiais pirštais
ir žiedais
ne ant pirštų
o vazoje
taip beprasmiškai
greitai mirštančiais
nieko vertas
žodžių stumdymas
tu man baltą
aš tau juodą
lyg žaidimas
vaikystėje šaškėmis
laikas eina
džiaugsmo mažoka
nes aš nuolat
skubu pralaimėti
bet žaidžiu
lyg meluot nemokėčiau
nieko vertas
būna žaidimas
bet išmokau
laiku patylėti
nusileist silpnesniam
vos pradėjus
o silpnumą žvilgsniais matuoti
į akis nežiūri
pralaimėjai
nieko vertas
buvo pokalbis