Kol aušra patekės

Nugaruoja erdvėn iškentėtas žiemos virpulys,
Iškerojus viltis dengia vienišą dygstančią žolę.
Neskubėsiu visai. Nugramzdinsiu jausmus. Nuvilnys
Amžinon nebūtin šalčio žvilgsniai išblukę. Pakolei

Neskubėdami žvilgčios veidan pirmutiniai kerai,
Prisiglausti bandys ir nerims atskubėjus pakrante
Apdulkijus pašvaistė rytuos. Tolumoj nematai
Nuskandinto aušroj saulės spindulio. Laukiantiems kantriai,

Atsivers danguje padabintos viršūnės kraštai,
Nusiplovus naktim, žais erdvėj paauksuotais taškeliais.
Išrasota šalna prasiskverbs. Numazgojus linksmai
Pabandys išdabint naujai šviečiantį rytmečiui