meilės galia

Gerbt senus reik ir mylėti,
Kaip mamytė myli tėti.
Net kai tėtis girtas skriaudžia,
Ji supranta ir užjaučia.

Juk kai blaivas jis prabus,
Neatleis sau už blogus darbus.
Graušis, verks jis, gal liūdės,
Su santechnika net padirbės.

O po darbo to sunkaus,
Tėčiui reik gaivaus alaus.
Ir istorija kartojas,
Ir mamytės akys raudoniu vėl klojas.

Gal ne taip ji meilę įsivaizdavo,
Bet gyvenimas pakoregavo.
Juk mirtis kol neišskyrė,
Atkentėti reikia spyrį.