nuo žvaigždės
ant žvaigždės
grįžulo ratais
aš keliauju
pasisemti nakties
ir strazdana
po strazdanos
išdega ant odos
kaip žymė patirties
ar atributas istorijos
kaip motyvai
tapsmo ir tirpsmo
neatskiriami
suaugę į vieną
su kūnu
kuriam atsivėrus
pats pasijusi
tartum rydamas
kosmoso dulkes
tai toks kelionės skonis
ir toks
tas geltonų akių kontaktas
ta šviesa
užglostanti galvą
beribėje erdvėje
plisti ir dūkti
ir atrasti
kitus pasaulius
dar šioje
amžinybėje