Šiandien ponas P. po darbo
Kažką rašo, lanksto, karpo...
Daro jis atvirukus –
Juos draugams, kaimynams siųs.
Kam – gimtadienis, krikštynos,
Gimė kūdikis kaimynams.
Kas – automobilį pirko,
O kas – meškiną iš cirko...
Dar – girdėjo jis gandus,
Kad cukrainės nebebus!
Ponui P. tada – nekas...
Ką jis prie kavos užkąs?
Kas – ligoninėje guli,
Dietos laikosi tetulė.
Kam – džiaugsmai, o kam – ir bėdos...
Parašyt visiems norėtųs...
Laiškelius visam tam būriui
Gerą valandą jis kūrė,
O tada, po valandos,
Nuskubėjo gert kavos.
Grįžo ponas P. smagus,
Užklijavo tuoj vokus...
Ir tiktai tada suprato:
Neužrašė adresato!
Kaip žinoti, kur koks laiškas?
Ne bėda! Juk mena aiškiai:
Šis – kaimynui, tas – tetulei,
O cukrainei – skersas guli.
Greit užrašęs ant vokų
Adresus tušinuku,
Pašto ženklus užlipinęs,
Išsiuntė dar prieš septynias!
Po dienos, kitos, kaimynas,
Kur naujagimį auginas,
Gauna atviruką gražų –
Ponas P. džiaugsmingai rašo:
„Sveikinu, jis nuostabus!
Ir gauruotas, ir baisus.
Kur jį laikote? Narve?
Tik neriškit grandine!
Sukelia grandinės pyktį,
O ir kaklas ima plikti…
Ar jis vis teberėplioja?
Mokykit stovėt ant kojų!
Ar jau blusų nebeliko?
Aplankysiu po Velykų.
Ką atnešiu – jau žinau,
Tik patarkit, kas geriau:
Ar veršiena, ar arkliena?
Kiek medaus? Statinę vieną?
O gal užsakyti dvi?
Susitiksim greit. Iki! “
Ir cukrainė gauna laišką –
Ponas P. parašęs aiškiai:
„Aplankysiu jus iš ryto,
Gal po mėnesio ar kito,
Bet pareikšt turiu tuojau,
Kad labai jus palaikau!
Saldumynai kenkia baisiai -
Sveika - tik daržovės, vaisiai.
Vietoj plytos šokolado
Paskanaukite špinatų,
O kada jie atsibos,
Išsivirkite sriubos!
Ir pamirškite biskvitą -
Krimskit ridikus kas rytą!
O sausainiai kaip, plikyti?
Teks ir jų atsisakyti.
Nebekepkit, nors skanu,
Pyragaičių su kremu.
Juk kalorijų daugoka…
Verčiau rinktis pastarnoką!
Spurgų norisi pudruotų?
Jos jokios naudos neduotų.
Jau geriau didžiulis, storas -
Tik be druskos - pomidoras!
Vien tiktai žolių arbatos…
Na, tikiuos, mane supratot –
Norint būt plonam kaip pirštas,
Tą cukrainę teks pamiršti…
Kada nors gal pasiryšiu
Sėst ir aš ant dietos - ryžių.
Jau tada – puikios figūros
Pavydės net ir kengūros! “
Skaito laišką ir tetulė,
Žinot, ta miela storulė:
„Kaip jūs laikotės? Kas naujo?
Aš dar neatostogauju.
Ką nusprendėte – girdėjau.
Liaukitės! Prasta idėja.
Saldumynai juk - jėga!
Jų nemeskit nė už ką.
Gresia, gal, nutukimu –
Atsispirti jiems sunku!
Juk be plytos šokolado
Galima numirt iš bado.
Be bandelių su kremu -
Anei kojos iš namų!
O be riešutų cukruotų
Juk gyvenimas sustotų!
Aš ištvert dviejų savaičių
Negaliu be pyragaičių.
Anądien dėl poros spurgų
Išmaišiau aš visą turgų.
Bet, tokių gardžių kaip čia,
Niekur neradau, deja…
Ūpą kelia mums saldainiai!
Susitiksime cukrainėj! “
Tetulytė – susipratus -
Nuskubėjo virt arbatos.
Tik ne dietiškos – žolių,
O tikros, su pyragu!
Laišką perskaitęs kaimynas
Truputėlį nusiminęs:
Argi rūpestingą tėtį
Galima įžeidinėti?
Kūdikiui anksti dar vaikščiot –
Dar nėra dviejų savaičių.
Narvo tai nepirks - tikrai!
O medus… gal neblogai?
Tik cukrainės šeimininkas
Jaučiasi labai laimingas –
Neišleidęs anei cento,
Praplėtė asortimentą.
Perkamiausi toj cukrainėj
Morkų dietiniai saldainiai!
Ponas P. – už patarimą –
Jų, kiek nori, tiek ir ima!