Pyktis, prakeiksmai ir priesaikos.

****
Nenusakoma jėga, atimanti norą mąstyti,
Lydytas švinas venose,
Sunkumas krūtinėje ir krauju pasruvusios akys
Naikinti, naikinti, naikinti!
O gal mirtinai nukankinti?

Virvėm apvijęs smaugiu dalelę sielos,
Ledinės galūnės, traiško kaklą
Kaip keista ...
Ne mano tai protas,
Šnabždantis šiurpą keliančias aimanas
Šmėklų aidai tyloje.

Susiliejusios spalvos,
Viskas ryškiai spindi saulėje,
Pavojingai.
Virpesys nevaldomai draskantis kūną.
Kietai suspausti kumščiai ir tylus švokštimas.
Demonas, ne žmogus
Jėgos palytėtas, nevaldomas ir grakštus.

****
Tie, kurie,
Klasta pasmaugė manąjį naivumą,
Pagiežos žodžiais palinkėsiu skausmo.
Kaip šlapią skudurą,
Numesdavot.
Kankinot, baudėt, net neteisę.

Sutepėt krauju.
Netikras, kraujas ant mano rankų,
Netiesa net tai ką padariau,
Savo kančia aš sumokėjau už teisę teisti.
Ir prakeikiu!

Skaudėkit, duskit, mirkit tamsoje!
Supančioti, pažeminti, praradę viltį,
Išduoti draugų, dar tą patį vakarą
Ištikimybę prižadėjusių ir artimų.
Jauskit karčiai saldų vario skonį,
Glitus.
Pajuodę krumpliai, nuo smūgių į betoną.
Prakeikiu! Nekenčiu!



****

Viena švenčiausių priesaikų.
Daugiau negalima sulūžti.
Tyloje kuždančių balsų kakofonijoje,
Supratimas. Tai raktas,
Raktas, kuris padėjo atsidurti čia,
Raktas, raktas kuris išvedė iš proto.
Supratimas. Kovoti,
Daugiau nepasiduoti

Tiesa.
Nuo šiol ieškoti,
Netikėti, tada kai įmantriai siūloma.
Pačiam surasti ir pasiimti,
Net kai nenorima atiduoti.
Klausti, klausti, klausti.
Negavus- atimti.
Tik nesiliaut ieškoti.

Švelnūs žodžiai,
Pačiam geriau tokių netarti,
Kitų neprašyti.
Tai ne šiluma,
Staiga užpilanti visą kūną.
Ateina tai pamažu,
Ir nekankina.
Nesikankink tikėdamas,
Netikru jausmu.