pareini iš skaistyklos
kurioje nebuvai
sklando mintys netikros
baltasparniais drugiais
suledėjusioj sieloj
ištirpsta dangus
pjausto vakaro tylą
netikras lietus
pareini į pasaulį
kurio nebėra
kur po mirusia saule
tau vietos nėra
kur nenuoramą dainą
užsmaugia malda
apie amžiną meilę
ir kelią į ją
kur liepsnojantis speigas
po tavo langais
kvepia vystančiom pievom
ir metų žiedais
pareini kad išeitum
skambioje tyloje
kad sugrįžus negrįžtum
dienos naktyje
elyza