vėjo lapai sklendžia pažeme
susiliesdami su nuodinga gamta
grupė žmogėdrų medžioja mane
apsemtoje dykumoje
girdisi laumių šokis naktyje
šviečia tavo akys tamsoje
mylėk tu mane glėbyje
iki apokalipsės pabaigos
ateis diena kada mūsų nebebus
tik tavoji neblėstanti ugnis
kurens mūsų sielas vienovėje
aukščiausios instancijos apvaizdoje
mylėk tu mane glėbyje
iki apokalipsės pradžios
mylėk