Vasaris pavasario žinią
Ant Saulės sparnų atplazdena.
Atgiję pakiemių žvirblynai
Dar sausio šaltuką mums mena.
Žiemos pabaiga vėl besniegė,
Atokaitoj šypsos žibuoklės…
Barsukas pabudęs iš miego,
Skubės vėl urvyną iškuopti.
Dažnai ten su jais įsitaiso
Gyventi usūriniai šunys
Ir tingiosios lapės paplaišę
Barsuko iščiustintuos rūmuos.
O alkį žveriūkštis malšina
Pelėnais, varliagyviais, paukščiais.
Išpurto kruopščiausiai kurmyną,
Nereikia šakučių nei šaukštų.
Skanauti kai norisi slieko,
Jis vaikšto tuomet visą dieną.
Ėda daug ir nutunka iš nieko,
Tad miega ramiausiai per žiemą.
Barsukas nemėgsta ir purvo.
Pas mus nelabai jis paplitęs,
Bet kovas kai beldžias į urvą,
Žinok, kad jam laikas lakstyti…