Dieve brangūs, kiek daug kreivų kojų

Druskininkų turguje pardavinėjo tiesių kojų protezus. Tai buvo tarsi didinančios krūtinę liemenėlės efektas.
Kojos buvo svarbu ne tik didmiesčių šokėjoms, bet ir kurorto pedagogėms. Ne visoms buvo nesvarbu.
Tiesių kojų protezų pardavėjas iš šito biznio dviejų aukšto namo nepasistatė, bet lexusą vairavo.
Atvirai sakant, tai buvo treningai su pastorinamais ties blauzdomis. Pastorinimą buvo galima reguliuoti.
Pardavėjas būtinai pridėdavo lentelę, kurioje juodu ant balto buvo nurodyti paskutiniai madingi Paryžiuje  kreivumo parametrai. Klientui reikėjo tik pasukti silikono laikiklį ir kojos tapdavo  madingai tiesios arba madingai  iškreivintos. Iliuzija buvo absoliuti. Lentelės parametrai keisdavosi dėl Paryžiuje vykdomų tyrimų.
Protezų biznis atėjo iš Lenkijos, todėl pirmasis taškas įsikūrė Druskininkų turguje.
Pirmasis, supratęs moterų poreikius, buvo Kazlas 2.  Šis neaukšto ūgio blondinas suprato moteris geriau nei moterys suprato save.
Kuri moteris nepirks laimės galimybės?
O štai ir linksma  istorija apie kreivų kojų protezus.
Druskininkų dainuojantis fontanas neturėjo direktoriaus. Administracijos skirtas direktorius buvo nušautas po dviejų valandų kai įėjo į fontano direktoriaus kabinetą. Nušautas iš arti, nušautas į nugarą. Žemiau nugaros balistikos ekspertas rado skylę.
Darbo vieta „ šilta“, tiesiog keletą valandų galvoti apie fontaną. Kas gali būti „šilčiau?  Šilčiau gali būti tik teatro gaisrininko vieta. 
Kazlas 2  svajonę buvo aukštesnė nei būti pirmuoju fontano direktoriumi. Jis taikė į Maximos apsaugą.
Mamedova turėjo kitų svajonių, bet tapti fontano direktore – ji nespjovė į tokią žemišką galimybę.
Kaip ji nustebo, kada blogiausias komisijos narys tarė:
- Tu kada nors žiūrėjai sau po kojomis?
Mamedova suprato, kad fontano direktorė ji netaps, nes jos kojos tiek kreivos, kad žmonės nemato jos kojų.
- Pabandyk trečiadienį
Mamedova buvo subrendusi moteris, kuri jau suprato, kad ne kojose moters grožis. Bet gyvenimas jai įrodė, kad fontano direktorė privalo turėti kojas.
Nevilties apimta Mamedova nutarė pasikabinti ant šakos prieš savivaldybe, kad smirdėtu, bet paskutiniu momentu atsisakė kartuvių. Tiesiog turguje rado šviežios žuvies.
Likus vienai dienai iki trečiadienio Mamedovą apėmė nenutildomas noras pasigerti.
Kada ji įėjo į barą centre  - bare sėdėjo Kazlas 2.
Mamedova nemėgo Kazlo 2. Ji įtarė, kad Kazlas 2 korupciniu būdų taikosi tapti direktoriumi, todėl net nepalietusi barmeno pastatytos taurės išėjo į kitą barą.
Kitame bare sėdėjo Kazlas 2.
Mamedova nutarė nesipriešinti.
- Nori man padėti? – paklausė Mamedova po antros taurelės.
- Noriu.
- Padėk.
Kazlas 2 pasiūlė parūkyti. Cigaretė buvo savadarbė.
- Man tavęs labai gaila. Negaliu abejingai žiūrėti kaip tu kankiniesi. Man plyšta širdis, kada matau, jog žmogus klysta. Jis nesupranta. Jaučiuosi atsakingas ir noriu paaiškinti kaip iš tikro yra gyvenime. Man savęs irgi gaila.
- Tu gerai atrodai... praplikęs.... simpatiškas snukelis...
- Tu galvoji, kad aš galiu būti direktorius?
- Negalvoju, bet nuo manęs tai nepriklauso. Jeigu tu klausi, ką aš galvoju, pasakysiu.
- Ką tu galvoji apie mane?
- Skystakiaušis tu. Nors..
- Tu mane pažįsti? Tu iš kur mane pažįsti?
- Nepažįstu aš tavęs... Ko tu pristojai? Nori būti tuo suknistu fontano diriku – būk. Tik prisimink, kad esi skystakiaušis. Ko išpūtei akis? Nori pasakyti, kad skystakiaušiai nebūna direktoriais? Dar ir kaip būna. Jie dažniausiai yra statytiniai. O pastatytam žmogui kiaušiai nebūtini. Gal net trukdo. Taip, kad  - štai tavo „šose“.
- Kokia tu bjauri. Taip, aš noriu būti normalus žmogus. Noriu ir stengiuosi. O tu nenori. Matau. Tu nori ištekėti už turtingo, jau gerai apsirūpinusio, geraširdiško vyro. Tai kam tau būti direktore? Tu ieškok vyro. Arba tekėk už manęs, nes aš vyras su perspektyva. Nori vyro direktoriaus?
- Tu juokingas, bet tavo pasiūlymas man įdomus. Galiu pasakyti – priimtinas pasiūlymas. O tu tikrai juo tapsi?
- Pamatysi.
- Tada sutinku. Vos tu tampi direktoriumi – mes tuokiamės.
- Sutinku. Tik leisk man pasakyti savo sąlygą.
- Jokių sąlygų. Tada būk kuo nori – mes vienas kito nepažįstam.
- Palauk. Gal tau ta mano sąlyga patiks?
- Jeigu nori šiandien miegoti su manim – tai kvaila sąlyga.
- Ne. Man to nereikia. Tu tapsi mano žmona su tokia sąlyga: išsitiesinsi kojas.
- Tu svoločius.
- Aš skystakiaušis.
- Tu chamas.
- Chamas. Štai demonstruoju. Atidžiai žiūrėk į mano kojas. Ką matai?
- Ką matau? Kreivas kojas.
- Tikrai kreivas?
- Kreiviau nebūna.
- O dabar?
- Kaip tu čia padarei?  Parodyk... Tu kažką padarei.
- Atrodo kaip?
- ... kaip tiesios kojos. O vaikščioti gali? Pakelk kairę koją... o dabar dešinę. Kažkokia nesąmonė. Ar gali kelnes nusimauti?
- Tik po vestuvių. Įtikinau? Nori ir tau tokį aparatą pritaisysiu, kada eisi į konkursą?
- Čia tai fokusas. O gali atvirkščiai, kad būtų kreivos? Tu klausyk, fokusas... Noriu.

Konkursą fontano direktoriaus vietai užimti laimėjo buvusi pedagogė Gerelytė.
Kazlas 2 gyveno su Mamedova metus ir du mėnesius, bet moteris pati neišmoko daryti tiesių kojų protezus.
Kazlą 2 nušovė iš ryto.
Mamedova sėdėdama Paryžiuje atsiduso.