Vasario godos - 2014

eigu mirties nebelieka
Ir žodžių nelieka
Nelieka šviesos
Ir tamsos
Kas gi man lieka?
Kai viskas išnyksta
ištirpsta dienų gūdumoj

Kas džiugina širdį
Pralinksmina protą
ir krenta akin
Kas?

Nežinau


Mįslės gyvenimo nebus jau įmintos
Kasdienybės ugnis
Paskandino jau pelenuos
Sudegusio laiko
Viltis ir ambicijas
Sapnus ir svajones
Ir neliko jau nieko
Dėl ko būtų įmanoma mirt


Tik vienas žvilgsnis
Vienas šypsnis
Ir laikas vėl atgimsta
Sekmadienį
- kada aplanko angelai


Tikrovės kontūrai
Paskendę antikos ūkuos
Iš mitų semiasi
tikrosios išminties
Kaip mūsų ydas,
Nuodėmes, žlugimus
Paversti mums patinkančiais dievais
Terapija
Kuri mūs neišgydo
Tik padeda gyventi
Su kalte
Didysis melas
valdantis gyvenimus
Sukaustęs mus
Šiame laike
Šioj vietoj
Amžinai
...

Kas mes?
Ar žinome kur baigiasi tikrovė?
Ir kas sapnai?
ir kas tik mūsų atspindžiai?

Numiręs laikas
Pasmerktas vienatvei
Tikrasis pragaras:
- be dūmų ir ugnies -
Mus supantis abejingumas
- Širdis be meilės -
- Meilė be širdies...