V y s t o s i
L a i k a s - - -
Vystyklais
vystyklais - vystyklai
dulkių debesys, kilimai
nešami saulių* vėjo,
drapiruoti
spiralinio
tunelio
raukšlėmis,
mestomis
pirmapradžio
sprogimo - -
- - Iškvėpimą (neįkvėptą) išrėkė
Gimęs,
pagimdytas (negimusio) Vakuumo,
atrakinusio
juodąją skylę
Visatoje -
L a i k a s
vystosi
taikliai**
į
S ą m o n ę:
T a i p, išgirst nevibruojantį -
užčiuopt neapčiuopiamą
ir žinot liežuviu
skonį
vakuumo,
Pažiūrėt į n e m a t o m ą,
kaip matyt save miegantį -
nusijuokt j a m
savy,
b e g y v e n i m ų...
Saulės* - turima omenyje žvaigždes turinčias savo sistemas - (planetas, palydovus)
taikliai** – turima omenyje kryptingai tikslingai tiksliai
(penktadienis)
2006 - 01- 06 d.
II
K a i p sniegas užneša
visus, (daiktų matytų), kampučius, briaunas,
aštrius kampus, jų formas,
ir vyzdžiams pasidaro
klampiai minkšta,
T a i p Laikas
į save įsiurbia veržlų pagreitį įsibėgėjusio gyvenimo -
tik uždarydamas beribę erdvę,
ir sienoms nebelieka vietos
būti – - -
na jau, kai įžeidimas tai įžeidimas, o kai faktas tai faktas. neįžeist ketinimo vedama, konstatuodama faktą sakau, o jau jei tu įsižeidi, tai tavo sunkumai - apie kokį kraigą čia porini tamsta, nuuuuus, dvasios ubagėli?..
beje, keista, argi kaltini dvasios ubagėlius, kad jie ubagėliai? ką? o benamius, kad jie benamiai? kaltini?.. mhmmmmm. keistai čia kalbi ir ne į temą.
tai va, Vystyklai - esamame tekste yra įvaizdis - laikas pats vystosi, kaip vystosi kūdikis įsčiose (nuo pirmapradžio sprogimo stadijos; ir vystosi pats vystykluose, laikas, supraNtai metaforą?.. (kai būsi "dvasios turtuolė", suprasi, ir tą kuris gimė (pagimdytas jau taip pat gimusios moters, kad ir išžagintos, bet žaginantis jau jo tėvas) ir jį suprasi, jo tą visą sunkumą mintyje, ir sieloje - tą dvasinę būseną - kurioje jis gyvena gyvenimą savo,jausdamasis, kad jis neturėjo gimti, kad įvyko klaida, kad jis orą vartoja, per klaidą - tokioje savivErtėje jo širdis gyvena, supranti?.. va kai būsi dvasiškai turtingas tai ją suprasi, tą jo širdį. ec, dvasios ubagėli, čia nėra kraigo, čia yra vystyklai kuriuose vystosi Laikas, net į sąmonę. Juk nebuvo Žemėje žmogaus, sąmoningai suvokenčio save - tokios gyvybės formos, bet laikas vystėsi vystėsi ir išsivystė gyvybės formos net iki tokios stadijos - žmogaus gyvybės formos stadijos - kuri jau geba suvokti laiką ir save... ir dar toliau vystosi, žinai, vystosi dar vystosi... ;)
o kas liečia tą, kuris gimė, ir gimstant jam jo motina mirė, dėdės jį benkartu vadino, ir motinos žudiku - tai jis Kristumi - dvasiniu mokytoju, be jokių mažos savivertės bėdų, nepatapo, tačiau ir žudiku nepatapo,kaip patapo tas visas herojus iš romano "Kvepalai", nors to iš Kvepalų gyvenimėlis, tai nuo pirmosios dienos, kai įkvėpė jau pirmą gurkšnį oro, ir išrėkė įkvėptą orą, žuvų pašvinkusiuose atliekose, po skrodimo.... išrėkė, žandarai "tūt kak tūt", motiną į kalėjimą, ir jo gyvenimėlis nuo pirmo įkvėpimo jau, oi oi oi oi oi....
-----------
Kristus tai neįgijo mažos savivertės komplekso, jis iš viso jiems visiems pasakė, kad yra dievo sūnus, jei jau jie taip nori, o ne benkartas... va. O kur dievas kur?.. kas pagimdė Kristaus tėvą, ką, ar jis (Kristaus Tėvas sūnų Kristų) sutvėrė pats buvęs visada, ir niekada negimęs, ką?.. hi hi
nešnekėk čia apie "kraigą", aišku?.. šnekėk į temą, nes va dabar aš tau pasakiau kontekste teksto "Aš kvėpuoju per klaidą..." apie šitą tekstuką... taigi.
Dvatsiots upagėli yra įzeidimats, net lionka taip negali takyti, nets tia jau kaltinimai pagal proto ir dvatsiots paragraputs, todėl ats tave dapar galiu uzplokuoti, taip.
ats tai tsuprantu metaporats, pet ats tia vitsai ne apie tai, kad jų netsuprantu, o apie tai, kad tats pirmats tai taip tsau tik...vytsymats ir vytsymats jau privytstytų ir pervytstytų dalykų va.
Ir tu tada ratsyk normaliai, nets jei turi galvoje depektą kituts vadinti dvatsiots upagaits ir nemoki normaliai paratsyti atsakymo į komentarą, tada vitsai ir neratsyk atsakymo, nets taip gali, kaip jau takiau, tsėtsti.
Ir dar mano draugą Tspyglį taip pat vitsaip vadini, o tai reitskia, kad tia tau jau patalogija, kalpots depektats tsu epektaits, todėl tau vitsai jau nepegalima komentuoti, o tik dar ratsyti eilėratsciuts dar leidziu trupuciuką, taip.
Laikats ir yra amzinypė, nets jo vitsai nėra, nets tai tik matavimo vienetats, kaip ir tavo plaukų ilgits, jits tik tsugalvotats, kad zmonėmts itsimatuoti plaukuts, o its etsmėts tai jo ir nėra vitsai. Zmonėts vitską tsutsigalvojo tam, kad galėtų tia vitką itsimatuoti ir patsverti, o its etsmėts to net ir nėra, nets o kam tai??? Kam tai ten, kur matavimats ir tsvėrimats vitsitskai neturi jokiots pratsmėts m? Aitsku, matuoti ir tsverti tai galima ir ten, pet kam tai daryti, jei tai ten neturi vitsitskai jokiots pratsmėts, m? Pet aitsku, gali atsiratsti tokių, kurie ir tia tsakytsim matuoja kiek jų kieme yra vėjo tsunetstų tsmiltelių, aitsku galima matuoti, pet tai pereiktsmits dalykats, laiko leidimats veltui ir t. t. va.
Ir netskaitytsiu tavęts daugiau jeigu tsitaip. Vitsta perektslė po horizontą, matau, dapar knitsatsi ir pando depetsits jame tsutsverti, HO HO HO HO!
metafora čia, straksalėli ubagėli, vėl metafora - kiškeli. kaip kraigas taip ir vystyklai;
vystosi (įsčiose vaisius) - formuojasi, vystosi tikslingai ir kryptingai į gimimą, gimęs vystosi (vyksta vystymosi raida - naujas ciklas), vystosi - vystomas vystyklais (jei vaikas žmogaus - tai drobiniais, medvilniniais) o laikas (iš ko Žemė, ar ne iš dulkių?..)
et dvasios ubagėli, sėsk ant skraidančio kilimėlio, gal paskraidysi kiškeli ir prie metaforų nelysi kaip prie tiesioginės prasmės daiktavardžių. o įvaizdžiai vietose, Vystosi pats (ar sakai Laiką vysto vystyklais Laiko mama? ką? ta visa AMŽINYBĖ - ar ji yra?.. Ar laikas pats vystosi vystyklais ir į sąmonę?.. ką?..
straksėk straksės pro šalį, nealpėjęs čia, Buliuku kiškiukau :D
---------
rašyk normaliai, neskaitysiu daugiau tavo komentarų, jei turi kalboje defektą tai nereikia kitus ligoniais versti, rašyk be defekto, rašytinė juk ne kalbamoji kalba; rašyk normaliai. arba pas mane nerašyk. (ir žinoma temą - apie publikuojamą tekstą.)
KADAGYS, pseudonimu pilietis, jei apsilankys, linkiu pasveikti, tai yra netapatinti tekstuose kuriamų lyrinių herojų su juos kūrusiu autoriumi, (kaip tai buvo daroma iš jo pusės, komentuojant tekstą, pavadinimu: "Aš kvėpuoju per klaidą..."
P.S.
(ar yra Amžinybėje TADA - ar Amžinybės nėra? kiškeli nabagėli.) tai gi - tada, kai laikas be tada - tai laikas AMŽINYBĖ. )) dabar esi 2014 nuo tada, nuo kristaus gimomo,tai yra mūsų eroje laike - ne?.. :D
Vy...vytstyklai jau??? Nuo kraigo...a...e..a...tsitą praleidziam, taip, dapar ziūrim...Kats tia dapar??? Ne pe tada?...Kad jits vitsada pe tada, tats ne...Ir taip, taip pat moka pūti vienats, pilnai, vitsi zodziai taip moka...Pet ats tsupratau, ką tu tia paitstai, ho ho..a, tiek to. Pet laikats vitsada pūna TADA, taip. Ir tats pirmats its vitso netą...a...na pirmo kaip ir nereikia, nets tu tsutsipainioji tuotse vytstykluotse ir taip tsutsivytstai, kad jau atrodo tuoj tuoj pradėtsi klykti. Geriau tada apie takiuts pūtum paratsiuts.
O antrats nieko, antrą ats uztskaitau, taip, kur dėtsiets, zmogau, neuztskaitęts.