kliedesys (dangus tik niaukiasi o pūgos glėbyje jau naktis? o kas yra pūgos glėbys? Tekstas neturi nieko, kad būtų haiku.
kai niaukiasi dangus, tai ne naktis - tai vakaras, ne?..
jei matai baltą pūgą - (baltą, nu nu, sakai jos glėbyje naktis - paimk teptuką, nutapyk pūgą (ar ji balta?..)
būtų galima kalbėti apie poeziją ir metaforas
Baltos nuotakos glėbyje
naktis juoda išaušo - žuvo jaunikis, ir kas galėjo pagalvoti?.. ania?.. būna taip, kaip ir nuotaka žūsta;
jaunieji - vestuvių dieną Palangoje turėjo tokią madą, ant tilto nueiti. Kartą (per tuoktuves vykusias žiemos metu) jaunasis bovijosi, paėmęs jaunąją ant rankų, paguldęs ant turėklų kaip katę, o toji pliumt į vandenį IR... kaip kirvis - niekas jos neištraukė, iš kart sušalo, gal sutraukė ją mėšlungis, o ir nėr narų šalia per vestuves - liko juoda naktis jo glėbyje pirmą vestuvių naktį TAIP?.. na tai matai kaip su tomis metaforomis, kurios gali būti eilėse, tačiau kurios netinka haikuje. haiku yra akimirka - nuotaika, įtraukianti nuotaika nuo vaizdo, ir panašiai, o metaforos jau poezijai - eilėraščiams, prozai; Beje, jei įdomu kaip baigėsi su ta balta nuotaka, tai jau pavasaryje ją rado, kažkur išmestą į krantą, toli nuneštą, išvarpytą, sako ungurių kokių tai prilindusią, skylėtą sutinusią irstančią nuotaką - baisus vaizdelis...
tai va, dabar sakyk man kur čia tavo akimirka - kur? ką nori atskleisti, kad temsta? pirma eilutė turi atspindėti tai, tiksliau, išreikšti tai, ką autorius jaučia savo visa esybe. (dangus niaukiasi - temsta, jei arba prieš audrą, sutemo lyg naktis, nutilo - lapelis nekruta, ir kaip driokstelės liūtis - arba "niaukiasi dangus - kada?"; žiūrėk į pirmą ir trečią eilutes "niaukiasi dangus- šokanti naktis" jauti, kaip jos yra be ryšio viena su kita?..
žiūrėk:
"šventykloj
ant varpo nutūpęs
snaudžia drugelis" Buson Josa. (autorius Buson Josa, jo ir kitas, "kokia vasaros mėnesiena jame)) skaityk pirmą ir trečią eilutes:
"Šventykloj snaudžia drugelis" (čia pirmojo cituoto haiku)
o čia antras:
"Mėnesiena krypsta
į vakarus, į rytus –
šešėliai gėlių"
"Mėnesiena krypsta šešėliai gėlių" (įsivizuoji, pagavai, kokia mėnesiena - ania? ką?ir per naktį tokia, mėnuo į vakarus, šešėliai į rytus, mėnesiena (kuo?) krypsta šešėliai gėlių, taip, be mėnesienos jų paprasčiausiai nebūtų. matai pas tave viskas čia be ryšio, nieko nėra kas bylotų jog čia haiku,medžiaga kokiam eilėraščiui, novelei, tai yra prozai gali būti, na metaforos tokios, kad baltos šaltos moters glėbyje šoka naktis - juoda naktis vestuvių naktį - tikriausiai jaunikis neįgalus pasidarė, pergėrė... nuotaka apsiniaukė - kai besiniaukiantis dangus Taip?.. o kur ta meilė, jei pirmoji naktis jau tokia kaip pūga, siaučia girti garsai kieme, ar name - sveteliai šoka, triukšmauja, siaučia kaip pūga - atsklinda garsai, jiems linksma, o jaunikis pučia į akį, knarkia kaip šėtonas, ir kur ta šiluma, kaip jai reiks gyventi, kai juoda taip ant širdies... jau pirmą turėjusią būti baltą kaip nuotaikos suknia vestuvinę naktį..
nu ir rašyk kokią baladę, bet apie haiku nei kalbos negali būti. (Haiku - amžinybė akimirkoj) va, haiku nemėgsta tokių įvaizdinių metaforų ; įtraukianti ryški nuotaika.