Paleista egoizmo žemyn
Sudužo širdy
Stiklinė pasaulio dangaus
Jos šukė juoda
Įsmigo many
Užgniaužė riksmą gerklėj
Ir gęstant žvaigždei
Nubėgo skruostu
Paskutinis lašelis lietaus
Nieko neliko
Tik laikrodis tiksi
Skaičiuoja vienatvę žmogaus