rašyk.lt: Kūriniai / lyris / – vakaro brevijorius

Blogas komentaras Rodyti?

2014-02-01 00:13

negeras2

atsiduoda kunigišku stilimui, pertemptu ir nenatūraliu, nes toks gyvenimas.
1
niekada nerašyk.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-21 21:55

bibliotekininkė

Silpnumas yra mūsų stiprybė, iš jo kylame.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-21 14:41

Erla

Pavadinimas geras, bet tekste gal reikėjo daugiau lyrinio herojaus savitumo.3

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-20 17:38

durnas personažas

Amen :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-20 11:36

Kadagys

Man tai patiko, nesutinku su gerb. Raganinga lyriniams eilėraščiams pasikartojantys žodžiai ar sakiniai naudojami. Jie nieko negadina. Labai gražus lyrinis eilėraštis 5.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-20 09:14

Mėnulio ragana

Gal šiek tiek per daug to "tavo" ir "tavo"

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-17 21:21

Kotminė Lapė pet Kitkits

rudenį plaštakė kažkur dingo ir mes nežinojome ar ji mirė. netgi kokono niekur nebuvo, nei sutrypt, nei parsinešt į kambarį, kad atgytų.
ir niekas nežinojo, ar pavasarį laukai pamažu suskils į tūkstančius mažų plaštakėlių, suskilinės, kad pripildytų pasaulį. ir pakeltų žalumą, ištrauktų ją iš šaknų. begalybės šaknų išsiraizgiusių žemėje. ir net po žeme, ten, kur nieko nebėra, tik akiduobės...bet ne apie tai! visos plaštakės ir visa žolė yra arčiau, daug arčiau nei mes manome. jos gali pasklisti, ir ji gali išsikalti netgi per vieną naktį. tikrai. ir kada nors bus tokių naktų. dabar dar ne.
tada mes susėdome, už lango siaučiant šalčiui ir lapių akims virstant mažomis sagutėmis, ir pradėjome braukti pirštais per atskleistus brevijorius, baltus lapus ir juodas raides, įsmeigę akis virš knygų, taip, lyg žiūrėtume į tuštumą.
tiek ilgai, kol viskas žvilgsnyje užsidegė balta šviesa, kurios negalėtum pavadinti balta - veikiau švytėjimu, o rankos ištraukė raides ir jos tapo brailiu. tada mes perskaitėm pirštais viską, ir viską akimis ir ta šviesa įsigyveno.
nė vienam drugeliui nebereikėjo mirti ir visos plaštakės pasklido žemės kvepėjime skraidyti.

tai buvo komentaras, kurio mane išmokė Po Šviesomis 15.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-17 21:08

lyris

Vidunačiui :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-17 21:06

RenapoezijaPlaštakė

5

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-17 21:04

po šviesom 15

kaip tekstas - gražus, kaip kūrinys - truputį pabiręs. Nematau ryškaus paveikslo - nei atvaizdo, nei besimeldžiančio (-ų?).
rečituojančios - baisiai ččččč žodis, nelabai derantis prie kitų. Ir apskritai - visame eilėraštyje, regis, tyla, kam čia tas garsas.
Vadunakčiui - vidunakčiui?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-17 20:24

tictac_it

Figaro ... ai, čia tarp kitko. Monmartro žibintai - naivi literatūrinė klišė, tikrai dabar nebe tie žibintai (čia Staputis savo komentaru išvedė mane iš pusiausvyros :)) - Tad apie tolimesnį tekstą nutylėsiu , nes kam komentuoti tas imitacijas, tiesa - ne tokias jau ir beviltiškas :) - 2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2014-01-17 20:13

Juozas Staputis

Meniškai ir filosofiškai

Įvertinkite komentarą:

Geras (4) Blogas (1)

lyris

– vakaro brevijorius –