Apie sugrįžusį juoką

Juodos žvakės liepsnojo apleistoje koplyčioje, ir ilgi gūdūs šešėliai žaismingai šliaužiojo per miegantį Inesos veidą. Bet Inesa nemiegojo, bent jau stengėsi, todėl, kad ji buvo mirusi. Ji mirusi visai neseniai, vos prieš pusantros dienos. Kai ją paliko jos mylimasis, jos viso gyvenimo meilė, ji įkvėpė oro ir nebeiškvėpė oro, ir netyčia užduso. Sunkūs juodi debesys ritosi tada virš rūmų sodo, ir vakaro žvarbuma ir vėsa krito ant jos veido, kuris buvo labai baltas. Ir ji niekada nebesijuoks, ir tamsa pagrobs jos sielą, nes žudytis yra blogai ir jinai nuėjo į pragarą, ir net ežiukas, nors ir su šalmu, nebegali jos prajuokinti.
Ir štai juodos žvakių liepsnos suvirpėjo nuo staiga atlapotų sunkių ir užrūdijusių koplyčios durų, ir pro užrūdijusias duris įžengė mažasis Valentinusas. Jis nieko nežinojo apie mylimosios mirtį.
- Aš nieko nežinojau apie mylimosios... tai yra tavo... mirtį, - tarė mažasis mylimasis.
Jis buvo labai mažas, nes jam buvo tik šeši metukai, bet praeitoj reinkarnacijoj jis buvo didelis bei labai įgalus, nors ir buvo orkas, ir irgi galėjo mylėti.
- Tu palikai mane, - pasakė Inesa savo lūpomis, kurios visai nesijuokė, nors mažasis mylimasis Valentinusas ir rodė visokias juokingas grimasas; ji mirusi, nes nesijuokia, suprato Valentinusas.
- Kaip tai palikau?
- Tada, sode, kai patys juodžiausi debesys temdė karališkus gėlynus, ir mano širdis nerimavo iš nerimo, mylimasai.
- Ai, tai tu neatėjai manęs ieškoti todėl, kad numirei?.. Bet... - nesuprato Valentinusas.
Ir suprato jie, kad įvyko fatališka, amžinai juos išskyrusi klaida: jis nuėjo slėptis, nes labai norėjo žaisti slėpynių. Visoje jų šeimoje buvo įprasta žaisti slėpynių. Jie visur slėpdavosi, net tarp gėlių kartais, nors šiaip visi turėjo personalinius karstus. O ji pagalvojo, kad mylimasis ją amžinai paliko, ir numirė.
Tada mažasis mylimasis Valentinusas Drakula jai įkando ir pavertė nemirtinga vampyre. Ir vėl ji galėjo linksmai juoktis ir pasakoti anekdotus prie Kalėdų stalo, gerti kavą su brendžiu su nevykusio kūdikio krauju, ir kai ji gerdavo kavą su nekrikštyto kūdikio krauju, tai tą kavą visi vadindavo "Inesa", nors šiaip "Renata". Ir jinai visada juokėsi, ypač kai išgerdavo kavos su negimusio kūdikio krauju. Taip bėgo dienos. Ji gyveno amžinai, o tuo metu grafas mažasis mylimasis Valentinusas Drakula užaugo.

Bus daugiau...