Draugo taurumas

Žydėjo sodai,
vieversys čiulbėo  danguje,
sujungtų širdžių plotai
tvino pavasariu Nemune.

Ūmai pakilo šiaurės vėjas
iškraipė kaulus sąnarių
pjūkliškiems  skausmams užėjus,
pakilt iš patalo tikėjos...
kas dieną stigo jai jėgų.

Draugo širdis- vandenynas
apliejo šiluma gaivia
rankos- skruzdėlės nešėjos
kaupė meilės alkį tamsoje.

Tankiai akys susitinka
stiprybės medis auga širdyje
ir skausmas likęs kasdienybėj
neviltis netapo praraja.