Lionia Iljičiuksimperinė matrica
be galimybės katapultuotis
totalitarinės priespaudos pėdsakai
išsiplaus
nors paklodė praras pirmykštį baltumą
represijų atributai
virs beprasmiais rašmenimis
ant tavo ir tavo laiko nugaros
apjuosta geležinkeliais
gimdysi fabrikus
nuo jų dūmų vemsime darniai
per kaimenės vardines
einu į audrą
sudaužyti stiklinę
mano batai su padais
neįmanomai du
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2014-01-07 12:53
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-09 20:11
o kurį antradienį grįštie ? :)taip ir nepasakėte :) geras tekstukas ir man patiko
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-27 14:07
O man patiko...
Ir pavadinimas suviliojo, kad perskaityciau Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-09 13:13
Nesutikčiau kad negalima katapultuotis net ir iš imperinės matricos. Blogiausiu atveju galima ir nusišauti, taip ar taip paklodė baltumą praras. Nereikia tos stiklinės daužyti jei stovi ant abiejų kojų. Nes iš viso - gal net audros nėra.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-09 00:07
Drauge Bibliotekininke, tiesiog atverkite savo vaizduotės šliuzus ir nepamirškite, kad poezija - metaforų kalba. Be to, kaip bibliotekininkė turėtumėte būti girdėjusi apie sovietinio klasiko D. Granino romaną "Einu į audrą".
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-08 14:59
neduota man , matyt, tokiu suprast.
Nei iš betono aš,nei iš granito. O žodžių kratiniai - bejausmiai, svetimi, iš prieštvaninių laikmečių spaudos.. Nėra juose jokių jausmų. Nėra, nebuvo.. Į seimą Jus! Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-08 09:12
Drauge Kom Potai, aš kuriu savo estetiką, grįstą sovietinės leksikos parodijavimu ir naudojimu, ir į kibernetinę visuomenę man nusišvilpt - man, kaip Lionai, ji yra už akiračio lauko. O dėl teksto temperatūros sunku ginčytis: man pačiam jis atrodo gana įkaitęs, tačiau čia jau toks subjektyvus reikalas.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-08 08:42
Žaidi, Lionia, kūrybinius žaidimėlius. Atseit skaitytojas pats įžiūrės ir atras teksto prasmę bei toli besidriekiančius ryšius. Tegul ieško, tegul mąsto.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-08 00:54
Aha, yra ir priespauda, ir nuskalbtos paklodės, ir sunkiai pakeliama dvejybė pabaigoje, ir pagimdyti juodadarbiai - tikrai apie šeimą ir jausmus parašyta. Va, tik kad be didesnio jausmo, o ir masinės industrializacijos laikus jau pakeitė kibernetinė visuomenė. Bijau, kad draugas Lionia užstrigo praėjusio amžiaus darbo klasės problemoje adekvačiai paskirstyti pajėgas ir pareigą partijos suvažiavimui ir žmonai. Nepaisant to, kūrinėlis man subjektyviai žavus (tegul ir kiek perspaustai manieringas, fragmentiškas ir apyšaltis) pasirodė. 4
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-07 15:46
Kas per kliedesiai, draugai? Prie ko čia lozungai ir politika? Eilėraštis apie jausmus, kaip ir visi mano darbai. Tiesiog kalbu apie tai savitai, o ne Maironio stiliumi.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-07 14:22
revoliucingas, kviečiantis į kovą kūrinys. ar reikia šitame darbelyje ieškoti prasmės- manau, kad ne. jis ir taip neturi jokios prasmės. tik šūkiai, lozungai ir karingas nusiteikimas kažką sunaikinti. tokie įspūdžiai susidarė perskaičius šį darbą.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-07 14:22
mano batai su padais
einu į audrą sudaužyti stiklinę jei paklodė praras pirmykštį baltumą geriau apjuosta geležinkeliais gimdysi fabrikus per kaimenės vardines --------------------- palikai be galimybės katapultuotis mus visus, Liončik. :DDD Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-07 13:08
Gailiuosi kad draugui penketo nedaviau. Reikėjo. Derėjo. Na nieko, kitam eiliukui +1 balas bus.
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |