Ten kur baigiasi
kelias,
kur pervažos prižiūrėtojas
pakelia vėliavėlę -
kelio atgal
nėra.
Ten nežydi astrai,
nėra nei menkiausios
žvaigždės
ir nebeatsiveria nauja diena
niekada.
2014-01-08 09:24
Nereikalingas kategoriškumas, kas žino , kad ten viskas baigiasi ir nieko nėra...gal ir tulpanai, ir narcizai žydi, gal šviesu, net akys bijo :D
2014-01-03 15:50
.
Dar ir humoreska... – princais būti tai jau nebūtina, bet:
Klysta iš esmės, nuo tradicijos ir dėl beprincipiškumo, kas vertina šiokią ar kitokią nuotaiką, o ne jos išraišką.
5 .
O vėjas – apie save?
2014-01-03 15:44
nežinojimas ką pasakyt
2014-01-02 23:25
Ryškiai išreikšta poetinė akimirka. Originalus dviejų dalių lietuviškas haiku.
Klysta iš esmės, nuo tradicijos ir dėl beprinciškumo, kas vertina šiokią ar kitokią nuotaiką, o ne jos išraišką.
5 .
2014-01-02 14:10
burtai bet neburtai
2014-01-02 07:48
Ai, manau, anokia čia apokalipsė, man mielesnė interpretacija tiesiogiai apie važiavimą traukiniu. Žinoma, nauja diena nebeatsiveria, nes palieki tą vietą. Autorės vietoje dar pasigaučiau tą motyvą, jis toks... nežinau, tinkamiausias žodis būtų masinantis. Tik įdomu, kodėl būtent astrai, o ne nasturtos, pelargonijos ar bijūnai (?) NĖ menkiausios žvaigždės. Jei galėčiau vertinti, būtų 3 :)
2014-01-01 21:23
Toks kategoriškas požiūris. Norisi tikėti, jog neteisingas (: Pamąstymas, bet kažkaip neįbaugino ta apokalipsės pranašystė, tai 2+
2014-01-01 20:43
Teisingos mintys.