Sielos veidrodis šiandien švyti.
Negalioja Niutono dėsniai.
Iš galvos negaliu išvyti
atminties. Nei vienos raidės, nei –
apskritai – jokio gero teksto
gan seniai negaliu sukurti.
Man atrodė, ilgam užteks to,
kas nudegino ir supurtė,
bet neliko nieko iš tikro:
sniego tigro, miegančio lokio –
vaikui makro, o vyrui mikro.
Jokio sapno, Z. Froido jokio.
Regis žodžiai tiesiog ištirpo.
Tyluma kirviu užkapos mus.
Žirklės kirpo visus prieš ir po
įkvėpimo sutvertus posmus.
Šventas Raštas, Koranas, Vedos
visada žmonių sūkury bus.
Aš poetinis Archimedas
pasinėręs vonioj kūrybos.