Brangusis drauge išklausyk prašau
Jei žodžiai kuriuos tau sakau
Bent menkiausią reikšmę turi
Brangusis drauge
Išgerk stiklinę vyno
Už mane, už mano vėlę
Brangusis drauge paklausyk
Ką trokštu širdimi
Tau išsakyt…
Toli toli
Už marių už kalnų
Aš laimę pamiršau…
Atidaviau kažkam save…
Už žodį, menkavertį žodį
Kokčios užuojautos ir gailesčio atmiežtą žodį…
Už grašius pardaviau save
Už menką stiklą užsimiršimo vyno…
Jausmus atidaviau… visiems išdalinau po trupinėlį…
Visiems išdalinau, bet tik ne tiems kuriems norėjau
Kuriuos kadais mylėjau
Kuriuos mylėt vertėjo…
Išgerki dar ir paklausyk
Ką širdis trokšta išsakyt…
Širdelė spurda, blaškosi, nerimsta
Čia abejoja, čia skaudžiai mirtimi alsuoja…
Ne…
Nesakysiu, ko ryte pasigailėti tektų
Neleisiu sau sutrypti dar vienos gėlės
Geriau širdy uždegsiu skaistų žiburėlį
Ir šiltą apkabinimą padovanosiu vėlei…
Labos nakties brangusis mano drauge
Neleiski meilei širdies palikt…
Ir sapnuose mane prašau lankyk…