Į akmenį įeiti sumaniau.
Ir mintys, žiū, jau ten,
Jau vaikščioja, kad regisi ir aš
Jame toks didelis ir gyvas.
Užsikuriu ugnelę, kūrenu
Ir nežinau, kiek būsiu čia,
Bet Dieve, kaip gražu...
Čia atmintis žilai pražilus,
Čia viskas nuo pradžių —
Ir Kalėda, toks mažas – didelis
Jaunai atrodantis senukas
(Kaip nori, taip ir mato akys).
Pamerkiu vieną ir sakau laimingas:
Kai myli,
Nesunku net akmenį panešti
Kartu su savimi ir Kalėda.
Erkė tu, nežinanti savo vardo.Bet šiandie man dar šventė, ir tu, erke - triedale , man jos nepagadinsi.
Gerų tau švenčių ir Naujų metų. Manęs gali. azijieti, negerbti, o aš tave VISUOMT. Vien dėl to, kad tave gimdė motina,
Maniau, kad gal, kai esi akmenyje, kai būdamas jame sugebi ir save su akmeniu, ir Kalėdą panešioti, kuris irgi ten, kai patikėjęs, jog yra gražiai poezijoje atrodančių dalykų, kurie šiaip gyvenime neįmanomi, tai pritiks ir eilutė:
Čia atmintis žilai pražilus Bet kadangi nepritiko tai ją siūlau perskaityto taip
]Čia atmintis žila kaip rūkas, Čia viskas nuo pradžių —
Ir Kalėda, toks mažas – didelis
Jaunai atrodantis senukas[/i]
Man irgi pasirodė negirdėta žilai pražilus, o gal...visai pražilus, bet gal čia tik mano nesupratimas, o ir smulkmė čia, juk minties nekeičia. Nešam tą akmenį, nešam...tik kai myli, tai tas svoris kaip plunksnelė.
Na taip. Kai myli,nesunku net akmenį panešti. Aukso žodžiai. Pranel ar nesutiktum Kad (žilai pražilus) būtų galima keisti ir kaip nors kitaip. Na, kad ir baltai pražilus? Su Šventėmis 5
Nežinau, nežinau, ALTER, ką pasakyti? Man regisi, kad į
„anapusinį pasaulį" nesiorientuoju. Bet bandant pašniukštinėti po dvasinį gyvenimą, tai jis turbūt ir šiapus, ir anapus, ir visur. O vaizduotė žmogų lengvai panešioja po visas būties apraiškas. Man tai miela, gera, reikalinga, smagu.
Geros šventės ir Jums nuoširdžiai linkiu.
Taip ir norisi jūsų paklausti: kodėl pastarojo laiko kūrybą orientuojate vis į anapusinį pasaulį? net ir apie meilę kalbėdamas. Suprantama, kad išminties lūpose negali atsidurti džiaugsmas auksui. tačiau galite gi būti tikras, kad visa jūsų kūryba, kažkada, virs aukso fondu. Ar tuo netikėdamas taip rašote? Šiaip tai- džiugių švenčių jūms.