rašyk.lt: Kūriniai / Andrius Vyšniauskas / Lapkričio 3 d. 2013 m.

Blogas komentaras Rodyti?

2013-12-21 16:52

Dėl balo viskas tvarkoj :)) Poezija kaip ir bet koks menas, yra per daug subjektyviai gimstantis ir per daug subjektyviai kiekvieno lukštenamas, kad būtų galima rimtai žiūrėti į vertinimą. Nors to ir norisi viduje, bet tenka pripažinti ir pasilikti savo vietoje, bei priimti bet kokį žmonių pastebėjimą, gerą ar blogą. Man asmeniškai tiesiog labai patinka ginčytis :))

O dabar apie tekstą - dabar sakėte, kad laukiate netikėtų minties vingių, bet prieš tai sakėte, kad tikėjotės kitokios raiškos, o tai ir reikštų kad netikėta? Che che. Na, aš tik kabinuosi prie žodžių, iš ties tai suprantu kad tiesiog jums asmeniškai pasirodė per mažai įdomios formos. Taigi apie turinį, o jis visiškai religinis:
"Vagiantis Dievas" yra tiesioginis nurodymas į Dievo savybę išvalyti visas vidines blogybes, žmogui, kuris jam atsiduoda. Apie tai rašoma ir Biblijoje (kad Kristus apvalo net nusidėjėlius, kurie jam atsidavė), o rytuose yra netgi vienas iš gerai žinomų Dievo vardų - HARI, kuris reiškia "plėšikas" (pavogiantis visas iliuzijas). Tame nėra priverstino apvogimo, nes "apvogiamas" tik tas, kuris atsiduoda, tai dar net ir paminėjau žodelį "leisk" :). O prieš tai žinoma būna bandymas atverti širdį, išlaisvinti dūšia, nes argi galėtų tokios mintys kilti jei būtų labai užgniaužta viskas.

"širdies atominis sprogimas", "tunelis iš kalėjimo", tai ir yra ta sielos galia, tiems kas ja tiki. Ta galia, kurios net miliprocentas išlaisvintas gali būti tokios galios kaip atominis sprogimas. Kaip pavyzdys yra įvairūs mokslininkai ar menininkai, bent kartą milisekundei išlaisvinę sielos polėkį sugeba paskui ištisą gyvenimą iš to eksplotuoti kūrinius ir išradimus, bet tai tik sekundės. O koks būtų "sprogimas" jei siela iki galo būtų atvira? "Išduota tamsybė savo" tai tiesiog netikėjimo ir iliuzijos išdavimas, nes bet kokiu atveju vieną turi pakeisti kitą. Pripažįstu kad išraiškos formos ganėtinai primityvios, labai paprastos, bet ir norėjau kad būtų bent kiek paprasta kad būtų kažkiek suprantamas kontekstas kuris man svarbiausias čia, o forma čia svarbi tik kaip puodelis, talpykla.

"Visada laukiu kokių vidinių prieštaravimų, vertybių konfliktų, būsenos įvairialypiškumo" - to tikrai čia nėra, nes čia iš tokio ciklo, kurio siekis kaip įmanoma išvengti tų nuolatinių lyrinių konfliktų (kuriuos ir aš visada disponuodavau), o šauti tiesai į taikinį, su tokia intensija, kad ir poezija gali būti graži savo kontekstu, o ne tik gražios formos paverkšlenimas kaip mums nesiseka gyvent :)) "juk nėra taip lengva tą širdį susproginti." - kad širdis iš narvelyje užrakintos lakštingalos taptų atviru ir laisvu krateriu, tuneliu į laisvę, tikrai nėra lengva, tačiau tai gali būti daug lengviau nei įsivaizduotume, kai yra atsidavimas Dievui, apie ką ir moko senieji tikėjimai :) Apie ką ir šiame poezijos raižinyje bandžiau parašyti. tame ir visų mūsų problema būna, kad mes "laukiame" kaip su sakei, pasipriešinimo, nes bijome tiesiog atsiduoti. Tikslas gali būti pasiektas akimirksniu, nes Dievas gali išvalyti visas klūtis akimirksniu, jei tik mes patys "paleidžiame" ir nebelaukiame pasipriešinimų ar konfliktų, o pilnai atsiduodame.

"net mirusiam nereikalingos šitos gatvės" - čia pati lengvabūdiškiausia frazė kurią palikau. tačiau kaip ir viską, galima suprasti tiesiogiai - kam mirusiems šitos gatvės? :D O gyviesiems irgi tik tam, kad jie patys prisirišę, nenori paleisti, nors galėtų turėti stebuklų pasaulį. Todėl pavyzdys yra "net" mirusieji, kad net jiems nereikalinga, tai kam mes įsikibę į materiją, iliuziją, netikėjimą, tamsybę ir tt :) Žodžiu, kaip sakiau, tai labai religinis eilėraštis :) O dėl formos tai tikiu, kad veikiausiai per mažai turi kažko gražaus ar ypatingo.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-12-21 15:42

TomKomPotas

Gerai, pabandysiu detaliau. Tiesa, nepamirškite, jog tai tik subjektyvi vieno iš skaitytojų nuomonė. Pabaigoje vagiantis Dievas - įdomi mintis. Tik lieka neaiškumas - lyr herojus savo laisva valia Aukščiausiajam atsiduoda (mat prieš tai lyg ir bando atverti širdį, išlaisvinti sielą), ar kažkaip priverstinai apvagiamas. Pasigendu aiškesnės priežasties, kas paskatino tokią būseną (data pavadinime man nieko nesako). Emocija yra, tai man patiko. Bet raiška "širdies atominis sprogimas", "tunelis iš kalėjimo", "išduota tamsybė savo" - labai jau nerafinuotai grindžiamas kelias tam sielos išsilaisvinimui. Visada laukiu kokių vidinių prieštaravimų, vertybių konfliktų, būsenos įvairialypiškumo - juk nėra taip lengva tą širdį susproginti. "Net mirusiems nereikalingos..." gal turėta galvoje "nes mirusiems...". Žodžiu, galite manyti, jog tai skonio reikalas, bet kūriniuose ieškau arba įdomesnių įvaizdžių, arba/ir netikėtų minties vingių, arba/ir subtiliai sudėlioto, į skaitytojo širdis besibraunančio jausmo perteikimo. Taigi, kūrnėlyje emocija, nuotaika juntama, bet perteikimas man užkliuvo, todėl ir neįvertinau didesniu balu.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-12-21 14:22

Andrius Vyšniauskas

"Išsamus" komentaras,Tom Kom Potas. Deja čia įmantrumas neatlieka jokio vaidmens, žodžiai parinkti tokie, kurie tiksliausiai nusako turinį. Tad vertinimas bereikšmis jei net to nesupratote.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-12-21 13:09

TomKomPotas

Gal kokios įmantresnės raiškos nei širdies sprogimas tikėjausi, tad 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-12-19 17:20