tuo senu

Gra-natos
skelbia
ne-kuklią melodiją

beldžia vyšnių kauliukais
į kaulus
per požemius

slepias
švelnumo
sekundės

po
tavo
oda

šiandien žiūrėjimas į dangų
- tik tau nemokamai. -


Džibutyje šviečia žibintai.


Čia - kišenėje -
virpantys pirštai

jie
ten
laukia
išlukštentų žvaigždžių -

kaip saulėgrąžų
ir atminimų.

Už sombrero
užkišusi
saulės skeveldrą

šešėliais ir
pavėsiais
per požemius
aš ateinu 


vakar pakeičiau vardą


- tik nepyk -


neatsiliepsiu
jau

šaukiama
tuo
senu.