Kaliausė

Iki šioj viena jaučiausi,
Bet pastatė kas kaliausę.
Ji sode keistai mosuoja,
Kartais regis, kad skrajoja.

Ant galvos ryški skarelė,
Plazda vėjyje suknelė,
Tik labai jau liesos kojos, -
Skruzdėlės jomis bėgioja.

Pažiūrėjus, ima juokas-
Ne mergiotė, o laidokas!
Kyšo iš burnos pieštukas,
Rodosi, dantis nutuko.

Žvirbliai jos draugystės bijo
Ir varnėnus ji išvijo,
Kėkštai ją ratu aplenkia,
Tiktai Sargis jos nevengia.

Kai rytais žvelgiu į tolį,
Vis matau -,, gražuolė“ stovi.
Jei daugiau jų čia stovėtų,
Pilvas ne juokais skaudėtų!