Snaigė

Esu snaigė debesies
nešu džiaugsmą ir vilties.

Kad namuose būt šviesu
ir vaikučiams nebaisu.

Draugiška, trapi esu
šilumoje tuoj tirpstu
vaikučius visus myliu
ir snieguolę puošt galiu.

Seneliui ant lazdos
atsisėdu nuolatos.

Ant eglutės po šaka
žiūru, kad būtų tvarka:
vaikučiai šoktų ratelius
pasikvietę tėvelius.

Po eglute jos šakų
slypi kalnas dovanų.

Kai senelis ir snieguolė jas dalija
eilėraštukų lietus lyja.