Pragaras

ENFER®
3 VEIKSMŲ PSEUDODRAMA

DRAMATIS PERSONAE

BLOGIEČIAI

DĖDĖ BRONIUS: maždaug 50-60 metų. Nuplikęs, užšukuotais ant plikės plaukais. Storas, su ūsais. Taip dvokia česnakais, kad neįmanoma kvėpuoti (visiems žiūrovams išdalinamos deguonies kaukės). Xenofobas, šovinistas, mačistas, antisemitas.

TETA STASĖ: panašaus amžiaus kaip DB. Vilki chalatą (nešvarų), avi šlepetėm (suplyšusiom), su cheminiu penkmečiui ir permanentiniu makiažu.

KAZIUKAS: apie 30 metų. Santechnikas. Su ūsais. Vilki: mėlyni nekokie džinsai, suplyšę sportbačiai, senas megztinis. Rūko “Astra”.

PARDAVĖJA: Stasiuko amžiaus. Peroxidiniai plaukai, idiotiškas makiažas, violetinė pardavėjiška prijuostė su baltais papuošimais, ant jos-nutriušusi kailinė liemenė. Pavargusi nuo “viso to” gyvenimo.


GERIEČIAI

RŪTA: 16 metų, juodi ilgi plaukai, juodi odiniai rūbai-kelnės ir paltas iki žemės, batai milžiniški, apkaustyti geležim. Ji visa apsikarsčiusi visokiais apgailėtinais gelžgaliais ir “magiškais” šėtono garbintojų simboliais. Veidas storai nupudruotas balta pudra, o akys apvedžiotos juodai. Rūko L&M One.

VELNIAS JONAS: Storas taukuotas gauruotas belzebubas, su storais akiniais plastmasiniuose rėmeliuose, vis perdžia (garsiai), ir ta smarvė konkuruoja su DB smarve. Nieko nerūko, čiulpia Chuppa Chupps.

VAMPYRAS AUGUSTINAS: Elegantiškas ir žavingas. Armani kostiumas. Kvepia Dolce&Gabbana. Kai jis įeina, žiūrovai gali nusiimti deguonies kaukes. Nagai nulakuoti juodai. Antakiai tobulos formos ir siauri, nes išpešioti. Plaukai kaip Michaelo Jacksono po persodinimo. Mobiliakas naujausios kartos. Žibantys auskarai. Rollex.

IDIOTAI

ANIUOLĖLIS: Hermafroditas. Su sparnais. Kalba kaip pedikas. Apsirengęs kaip pedikas. Važinėja dviračiu.

TADAS: 14m. Vaikigalis šviesiai dažytais plaukais ir reperio uniforma. Vis stengiasi vaizduoti kietą. Dievina R ir Eminemą. Rūko L&M Lights, uosto klijus.

PASAKOTOJAS: Šveplas senis su trikotažiniu treningu (nešvariu) ir storais akiniais, tokiais, kaip VJ, tik dar sutvirtintais izoliacine juosta. Avi didžiuliais botais.

LABAI SVARBUS OBJEKTAS: RADIJAS. Senas, griozdiškas, tarybinis ant keturių kojų.

LIAUDIS: Jos tam tikru nurodytu metu atsiranda daug. Apranga: žemdirbių arba darbininkų. Nešasi raudonas vėliavas ir transparantus.

Pirmasis veixmas

ERDVĖ: Scenoje daug tarybinių laikų baldų. Spinta, komoda, “sekcija”, sofa-lova, dujinė viryklė, klozetas, kėdės, foteliai- viskas nutrinta ir standartiška. Viskas išdėstyta realistiškai, tarsi vieno kambario bute be sienų.
P[sėdi scenos kamputyje pastatytame fotelyje ir kalba malonia migdančia LR1 diktoriaus maniera]: Taigi, malonūs klausytojai. Šįvakar jūs išgirsite vieną istoriją. Štai mano velionis dėdė, vardu Bronius[DB įeina ir atsisėda ant sofos lovos]. O ten-mano velionė teta Stasė[TS įeina ir atsisėda ant kėdės prie stalo]. Geri žmonės buvo. Nors… Nežinau, kas yra tas gerumas. Sako, kad jų dukra, mano pusseserė Genutė, pati sau pasidarė galą. Tačiau kas dabar pasakys…
DB: Įjunk radiją.
TS: Tuojau[atsikelia ir įjungia]
RADIJAS:  Mūsų tėvynėje nusižudo kasmet 3 milijonai žmonių. Įsivaizduokite tiktai! 3 milijonai! O kiek žmonių gyvena mūsų tėvynėje? Ir laimingai gyvena? Mažuma! O kodėl? O todėl, kad sunku gyventi. Sunku žemdirbiui. Sunku darbo žmogui. Visokios padugnės mus stekena. Taip! Mūsų tėvynėje pilna padugnių! Ir ką daryti? Ko imtis? Mes jums atsakome, brangieji piliečiai: mūsų liaudį reikia valyti! Mūsų liaudis serga! Ji aptekusi pūliniais ir šašais! Parazitais, kurie vykdo destruktyvią veiklą, nieko nedirba ir tarsi utėlės siurbia nekaltos liaudies kraują. Taip! Mus apakino gražios liberalų pasakėlės apie toleranciją. Mes įtikėjome šiuo absurdišku burtažodžiu “tolerancija”! Kuris yra kenksmingas! Kuris atveria kelią mūsų išnaudojimui! Argi taip teisinga, gerbiamieji piliečiai? Nusikratykime liberaliais prietarais! Atėjo laikas, kai atsiveria liaudies akys! Liaudis pakils iš purvo ir sutraiškys utėles, visus, kurie siurbė jos kraują! Liaudis ištverminga ir nežino pasigailėjimo! Pirmyn! Pirmyn, o liaudie! Tu nežinai pasigailėjimo! Tavo jėga milžiniška! Pakilk ir nusimesk grandines, kuriom tave buvo surakinę išnaudotojai! Nušluok juos nuo žemės paviršiaus! Mes, liaudis, ilgai buvome jiems gailestingi, nes jie užklijavo mums akis ir užkimšo ausis, kad negirdėtume kankinamų gentainių klyksmo! Bet dabar atėjo permainų metas! Mes pakeisime pasaulį! Sukursime pasaulį iš naujo, prieš tai visiškai jį sugriovę! Kilkim į kovą! Kas ne su mumis, tas prieš mus! O liaudie, atėjo mūsų valanda! Dabar ir čia!
[Tuo metu įeina Stasiukas ir pardavėja. TS šniurkščioja, o DB kaip užhipnotizuotas išsitempęs sėdi krėsle ir murma “taip, taip, pagaliau, jau seniai laikas” ir pan. Radijas plyšauja be paliovos]
P: Štai santechnikas Stasiukas, amžinatilsį jau, ir amžinatilsį pardavėja, nebeatmenu jos vardo.
STASIUKAS: Tai ką, pagaliau prasideda? Eisim, ar ne? [užsirūko “Astra”]
DB: Atėjo mūsų valanda!
PARDAVĖJA: Taip, išsivalysime nuo brudo[egzaltuota]
TS: Tik tu, Broniuk, pasisaugok… O policija? Dieve Dieve…
DB: Tylėk, kvaile! Kokia dar policija! Niekas neatsilaikys prieš mūsų, liaudies, jėgą! Dabar mūsų laikas!
STASIUKAS: Nori, Broniau, prieš mūšį? [atkiša butelį]
DB: Gerai. Pamatysi, rytoj viskas bus kitaip. Gersim viskį su brendžiu. [geria]
PARDAVĖJA: Taip! Išsivalysim! Viskas mūsų rankose! Kas ne su mumis, prieš mus!
DB ir STASIUKAS: Kas ne su mumis, prieš mus!!!
PARDAVĖJA: Ura! Ura! Ura!
STASIUKAS: Klausyk, o dabar praktinis klausimėlis-turi priemonių?
DB: Žinoma! Jau seniai pasiruošiau! Stase, atnešk!
TS: O Jėzau Jėzau… Broniukai, ir kodėl… [stenėdama keliasi ir eina prie spintos. Atidaro ją ir iš po krūvos visokių skudurų ištraukia porą vamzdžio gabalų bei ilgą dvivamzdį medžioklinį]
DB: Šautuvas man, o jums šitie. Gerai?
STASIUKAS: Aš turiu dar peilį. Gerai. Einam?
DB: Einam.
[visi trys-DB, Stasiukas ir Pardavėja išeina. TS verkia, pabaigia gerti Stasiuko paliktą butelį ir iš stalčiaus išsitraukia kitą]
RADIJAS: Kas ne su mumis, prieš mus! Išpjausime visus priešus! Atminkite, mes vykdome didžią misiją-mes prikelsime liaudį iš pelenų! Išsigelbėjimas yra prievarta! Mes priversime pasigailėti visus, kurie mus išnaudojo! Mes nežinome pasigailėjimo!
UŽDANGA IR REKLAMA
Antrasis veixmas

[Erdvė: kapinės. Tamsu. Rūta sėdi ant vieno kapo, kurio kryžius nulaužtas ir įbestas į žemę priešingu galu. Ji burba po nosimi mantras, kurios, jos manymu, turėtų pakviesti šėtoną. Pasakotojas sėdi ant vieno suoliuko šalia kapo. Tadas stovi netoli nuo Rūtos ir rūko. Vaizduoja, kad nieko nebijo. ]
P: Štai amžinatilsį Rūta. O čia-Tadas.
RŪTA: vene Satan veni vidi vici vene Satan stultorum infinitus est numerus vene Satan gloria in exelsis vene satan…
TADAS: Rūta, man nusibodo. Einam, ką?
RŪTA: [su įtūžiu atsisuka]Ir vėl tu man sukliudei! Daugiau nenoriu tavęs matyt! Išnyk! Nekenčiu tavęs! Šėtonas jau kalbėjo su manimi! O tu drįsai išsižioti ir viską sušikai! Ir ko vis sekioji iš paskos! Tu, mažas šūdžiau? Eik pas mamytę ir nemaišyk man!
TADAS: Nenorėjau tau anksčiau sakyti, bet tu tai tikra idiotė. Jokio šėtono nėra. Nei Dievo, nei šėtono!!!
[Tada baisiausiai sugriaudėja, sužaibuoja, ir materializuojasi Velnias Jonas, Aniuolėlis ir Vampyras Augustinas. Jie apsidairo. Tadas iš baimės apsišlapinęs, o Rūta pagauta ekstazės]
RŪTA: [Nusilenkia iki žemės]Būki pasveikintas, o pragaro pasiuntiny!
VJ: Na, truputėlį per daug patetiškai… [pirsteli] Žinai, turėtum dėkoti tam mažvaikiui… Jis mane sunervino, taigi teko materializuotis ir paaiškinti jums, kvaili rupūžiokai, kad velnias egzistuoja[pirsteli ir įsideda į burną Chuppa Chupps]
RŪTA: Durniau, ne tu juk šėtonas, mano viešpats!
VJ: [labai garsiai pirsteli ir žagteli abstulbęs]Tai kas čia iš mūsų šėtonas?
RŪTA[rodo į VA, kuris tuo tarpu apžiūrinėja antkapius]Tai jis! Velnias taip atrodo! Velniai nebezda!
VJ: [pasipiktinęs]Nujau nujau. Kvaiša, pati kvietei, o dabar stebini mane savo neišmanymu. Velniai labai bezda.
RŪTA: Tai kas jis tuomet?
VJ: Ei tu, kas tu toks? Kodėl man materializuojantis prisiklijavai? Ot nekenčiu visokių kosmoso šiukšlių! Ir dar tas pridurkas su savo dviračiu! Dabar jis skelbs savo Meilės filosofiją… Ech, kitąsyk įdiegsiu naują apsauginę programą. Ei tu ten, kas tu toks?
VA: [Lėtai atsisuka, kad visi pajustų jo personos svarbumą]Augustinas. Vampyras Augustinas. O ką? Kažkas negerai? Tu, storas, per daug nesišakok.
RŪTA: Vampyras… Pasaka…
TADAS: Rūta, einam iš čia… Man bloga…
ANIUOLĖLIS: Pasitelk meilę… Meilė visaapimanti… Ji išgelbės tavo sielą… Tikėk meile… Meilė išgydys tavo sielos randus! Atsiduok meilei! Meilė yra viskas! Meilė nugali mirtį ir netikėjimą! Meilė-tai eliksyras, kuris garantuos tau amžiną gyvenimą gėryje! Pasinerk į meilės filosofiją! Atverk savo sielos duris meilei ir tau išaugs sparnai!
[Tadui ima augti sparnai, o veidas nuskaidrėja, nusišypso]
VJ: Ir vėl… Man galvą jau skauda. Labai žiauri ta konkurencija. Gerai, kad dar esama tokių protingų mergaičių kaip tamsta. Bet ką dabar darysim?
RŪTA: Tai jis mano šeimininkas! [rodo į VA, kuris kalba mobiliuoju telefonu] Tu tiktai apsimeti velniu! Be to, tu labai dvoki. Todėl man tas pats, ką tu darysi.
VJ: Kvaiša! Tiek maldavai atvykti-atvykau. O dabar aš negaliu grįžt atgal be tavo sielos. Pasigailėk senio… Manai, man lengva? Ne! Nusibodo man visas šitas darbas. Nebeturiu jėgų diplomatijai… Atiduok dūšią geruoju arba man, kad ir nenoriai, teks imtis prievartos.
RŪTA: O šeimininke! Paklausyk, ką jis šneka! Jis grasina man, šeimininke. Padėk man, maldauju[nusilenkia]
VA: Tu, storas, nelįsk prie jos, girdėjai? Čia mano grobis! [iššiepia iltis ir suurzgia]
VJ: [irgi suurzgia]Ašššš velnias! Aš šėtonas, tu nusususi siurbėle!
[VA puola VJ. VA naudoja puikiai ištobulintus karate ir taekvondo meno judesius, o VJ atakuoja atstatęs ragus ir gauna į skūrą. Tuo metų Aniuolėlis su dviračiu ir besišypsantis Tadas, kuriam atsirado aureolė, kyla į dangų mosuodami dideliais raumeningais sparnais. Rūta susižavėjusi stebi kovą. Galiausia VJ krinta paslikas ir verkia]
RŪTA: Užmušk jį, o šeimininke!
VA: Pats padvės. Jam čia per šalta.
RŪTA: Ką darysime, šeimininke?
VA: Tave.
RŪTA: Taip, o šeimininke.
VA: Sakyk ne “šeimininke”, o “valdove”.
RŪTA: Gerai, o šeimininke.
VA: Na ir idiotė.
UŽDANGA IR REKLAMA

Trečiasis ir finalinis veiksmas

[Erdvė: tos pačios kapinės. 2veiksme veikusių veikėjų pozos tokios pačios, kaip prieš nusileidžiant uždangai. Tadas su Aniuolėliu jau išskridę, t. y. jų nebėra matymo lauke. Iš tolių nuskamba “Internacionalas”, melodija vis artėja, kol galiausia dainuodami įžengia DB, Stasiukas, Pardavėja kartu su Liaudimi (Liaudis turi sudaryti vieningą visumą ir neišsibarstyti) DB šauna į orą]
P: Na, o dabar, gerbiamieji klausytojai ir žiūrovai, taip, žiūrovai… Mmm… Išgirsite šitos… Eeee… Didžiai graudžios, taip sakant, istorijos pabaigą…
DB: Štai dar ketvertas! Iškart aišku, kad ir šituos reikia sunaikinti! Pirmyn! Nukaukime juos visus! Per ilgai jie dyki sėdėjo ir mito mūsų krauju! Pirmyn, o liaudie!
STASIUKAS: Pala pala Broniau, iš pradžių pasilinksminam. Pakankinam juos. Aš, matai, dabar jau nebedirbsiu santechniku… Aš būsiu tardytojas. Man reikia įgauti patyrimo.
P: Palaukit! Aš čia ne prie ko! Aš pasakotojas!
DB: Cha cha cha, tikiu, kad papasakosi gražių dalykėlių, kai Stasiukas tau nagus lups!
P: Tu juk mano dėdė! Amžinatilsį! Dėdė Bronius! Mamytė apie tave pasakojo… Geras žmogus buvai!
DB: Tik paklausykit, draugai, ką šitas senis vapa! Jis, matyt, žydas, ir bando mane gudriai apsukti. Jis man sako, kad aš jo dėdė! Ir dar grasina! Pats tuoj būsi amžinatilsį! Įkrėskite proto šitai atmatai! Jis tėvynės priešas, nes iškart pradėjo įžūliausiai meluoti!
[Liaudis čiumpa Pasakotoją ir už kojų išvelka už matymo lauko ribų. Iš ten atsklinda baisūs riksmai ir dejonės]
RŪTA: Šeimininke, ką dabar darysim?
VA: Kausimės! Bent jau aš truputį pasismaginsiu. O tu… Tau nepavydžiu.
RŪTA: Nužudyk mane, šeimininke.
VA: Kad aš nealkanas. Atsiras, kas nužudys, nesijaudink.
RŪTA: Bet filmuose vampyrai ne tokie…
VA: Čia ne filmas, bent man taip atrodo. Gali paprašyti velnio, kad jis tave teleportuotų į pragarą.
[Liaudis artėja, VA kaunasi su jais, į jį šaudo iš kalašikovų, bet jam nieko nenutinka, nes vampyrai nemirtingi]
RŪTA: Prašau, o šėtone, pasiimk mano sielą… Maldauju…
[Velnias tik pirsteli kiekvieną kartą, kai jį pakrutina Rūta, tačiau neatsigaivelėja. Pardavėja pribėga, sugriebia Rūtą už plaukų ir tempia link Liaudies, tvatindama vamzdžio gabalu. Rūta klykia, verkia ir spjaudo kraujais]
STASIUKAS: Nukryžiuokim ją!
PARDAVĖJA: Taip! Ant kryžiaus!
[Liaudis atvelka didelį T raidės pavidalo kryžių, pririša prie jo Rūtą aukštyn kojom ir pastato kryžių]
DB: Žiūrėkit! O kas čia per mutantas? Tie šlykštynės vykdė eksperimentus su karvėmis. Reikia nudobti vargšelę, kad nebesikankintų. [Šauna į VJ. Tas pirsteli ir pašoka. Chuppa Chupps iškrenta iš nasrų]
VJ: Ko jūs iš manęs norit? Palikit mane ramybėj! Aš velnias! Ir privalau teleportuotis! Kas nori su manim?
DB: Siaube… Pasižiūrėkit, draugai, ką tie demonai padarė su vargšu gyvuliu… Užmuškime jį, kad nesikankintų!
[Liaudis apsupa VJ iš visų pusių ir daužo pagaliais, beisbolo lazdom ar vamzdžių gabalais. Girdėti inkštimas ir beveik nenutrūkstamas perdimas. VA tuo tarpu nusibosta kautis su įniršusia liaudimi ir jis pasprunka]
RŪTA: Maldauju, pasigailėkite… Aš pasikeisiu… Aš dirbsiu… Aš dirbsiu fabrike arba žemės ūkyje… Maldauju, paleiskite mane…
STASIUKAS: Panelyte, tamstytei dar reiks pereiti ilgą perauklėjimo kursą. Ir pažadu-jums skaudės, kad įvertintumėte liaudies kančias. O dabar, draugai, užtraukime vėl pergalės dainą!
[Visi-ir tie, kurie tvatija VJ, ir tie, kurie nieko nedaro-uždainuoja “Internacionalą”. Teta Stasė įstumia radiją]
RADIJAS: Mieli draugai! Jūs sėkmingai atlikote istorinį precedento neturintį žygdarbį! Tėvas jumis didžiuojasi! Sunaikinkite atmatų likučius ir atidžiai stebėkite savo gretas. Jūs turite atminti, kad priešo agentai sugeba gerai maskuotis. Kiekvienas, kuris atrodo esąs jūsų draugas, iš tiesų gali būti užsislaptinęs priešiškasis elementas. Tai jūs turite atminti kiekvieną sekundę. O pajutę įtarimą, privalote veikti pagal instruktažą. Sunaikinti įtarimus keliantį objektą tuoj pat arba kreiptis į mūsų institucijas. Vardan mūsų Tėvo ir Tėvynės!
UŽDANGA IR LABAI DAUG REKLAMOS