šešėlio sezonas

esu grynasis kūnas
suskilęs
į skausmą ir kaulus
grynasis protas
nuo meilės apvalytas
rankos į spyną
ties krūtim susipynę
veidas pagalvy – akmuo
žemėn susmigęs
plevena atmintis žvarbi
pašiurpę mano ganyklų
gyvaplaukiai
pirštai – išklydusios avelės
virpėdami spiečias į trikampį

mano ganytojas paklydo
esu pamesto jo šešėlio
užtemdyta mylimoji