Ar jūs matėte vėjas kaip žaidžia, ritinėja lapus pažeme
Būna Jis ir supyksta, įsiunta, varto medžius naktyje
Ar jūs matėte debesis plaukiant, taip žemai danguje
Ar jūs matėte medį be gėdos styrantį nuogą palaukėje
Ar jus matėte tėvo džiūstančią ašarą vienumoje
Aišku jūs nieko nematėte, nes gimėte pinigų kartoje
Jūs tik matėte atsakymo ieškančius bedugnėje taurėje
O ir kam čia kankintis, kai gali gauti dykai
Sąmonė jau aptęmusi, liko vien pinigai, pinigai
Tai vadinasi nieko nematėt, gal tik varguolį, teisuolį teisme
Pardavėte laiką gražiausią, esate visas savo darbe
Tai ir gerai kad nematėte, Likimas paruošęs jums bliūdą
Nemanyk kad Jįji apgausi, vis labiau ir labiau tau jau liūdna
Kam tau ašaros duotos, negi Sacharoj užaugęs
Savo turi irgi apsčiai, sielvarto raugą užraugęs
Bet dabar tavo laikas ne kentėt, o kankinti
Ratas kada apsisuks, prisiminsi ir tu savo Lemtį ir motiną Viltį
va tik pinigų kartoje galima tai pamatyti:
"Ar jus matėte tėvo džiūstančią ašarą vienumoje" - bažnyčioje paauksuotoje, ania?.. ikonoje nutapytoje. Baik tu dievas nėr toksai kvailas verksnys, jis kai paima, kai pakedena medžius, namus išvarto,. laidus nutraukia, ir prisimena gimęs pinigų kartoje kitus dalykus, pavyzdžiui, katiną išlendantį iš po griuvėsių, kur nugriuvo jo namas, ir surinka palaimoje ką tik verkęs, apraudojęs savo turtus, mat kaip jam dabar gyventi toliau, kai visi batuoti, važiuoti juda pirmyn, ir tik BAC, jam beverkiant namelio savo, katinėlis išlenda, ir jis surinka ar sau, ar katinėliui, ar dievui "Gyvas", nu katinas gyvas, o juk galėjo ir būti prispaustas. va o dievas nėra toks apgilėtinas durnius ašarėles džiovinantis ant skruostų, čia tau taip tik bažnyčioje nutapo, nupaišo, kad tu susigraudentum ir pinigėlį mestum į paauksuotą lėkštelę mestum... :D
prastas tekstas ką ir besakyt. o jau lėkštas, o jau lėkštas... (kalbu apie turinį.) o raiškos atžvilgiu - prastas.
pabaigoje iš viso marazmatiškas, su tomis viltimis ir motinomis, oi oi.