Įėjo katinas
į kambarį
paklausė
ar nupirksiu skėtį
mat nusibodo orkaitėj
tupėti
nors šilta sausa ten
jauku
bet nekepu jam vėdarų
sakau nupirksiu
jei klausysi
po lietų nuogas
nelakstysi
juk kailis jo
keli plaukai
paseno katinas
visai
ir jau žiema šiandiena
prasidėjo
neaišku
snigs ar lis daugiau
nupirksiu jam tą skėtį
velnias jo nematė
gal orkaitę atlaisvins man
tuojau
ir jeigu dar aš apie katiną
rašysiu
visiems iš karto
pasakysiu
kad niekam tikusi esu
kaip varna skrendanti link
debesų
kurių pasiekti man
nelemta
nes esu mažas paukštis
žemės šios
uoj
gal užteks
nes jau nebejaučiu aš
pabaigos
šios stebuklingos
rašliavos:)


Mintautė






